Prezidentas viešai konsultacijai teikia Nedarbo socialinio draudimo bei Sveikatos draudimo įstatymų pataisas

„Inicijuojami teisėkūros pokyčiai yra būtini gerovės valstybei, kurios vienas svarbiausių siekių yra socialinis teisingumas, atskirties ir skurdo mažinimas bei lygių galimybių užtikrinimas. Žmonių gerovės siekiančioje valstybėje itin svarbu užtikrinti teisingą, taiklią, proporcingą ir adekvačią socialinių išmokų sistemą. Šiandien dėl skubotos, nekokybiškos teisėkūros ar kitų priežasčių įstatymuose yra atsiradę akis badančių neteisingumo spąstų", - teigia prezidentas.

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, asmenims, kurie dirba ir gauna socialinio draudimo pensiją (išskyrus senatvės pensiją), draudimo išmoka netekus darbo yra mažinama ir išmokama tik ta jos dalis, kuri viršija gaunamą pensiją. Pasak šalies vadovo, toks išmokų ribojimas yra socialiai neteisingas, nes šie žmonės moka tokias pat nedarbo socialinio draudimo įmokas kaip ir kitos visuomenės grupės.

Pagal socialinio draudimo paskirtį, galima aiškiai išskirti dvi išmokų rūšis. Pirmoji, skirta kompensuoti galimybei gauti pajamas - tai senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, periodinė ir vienkartinė kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Antroji, skirta kompensuoti paskutinio laikotarpio prarastoms faktinėms gautoms pajamoms ar jų daliai - tai nedarbo draudimo išmoka, ligos išmoka, ligos išmoka nelaimingo atsitikimo darbe atveju, profesinės reabilitacijos išmoka, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.

Prezidento teigimu, siekiant didesnio socialinio teisingumo nedarbo draudimo išmokų dydį tikslinga riboti tik susiejant su tos pačios paskirties išmokomis, kurios skirtos kompensuoti dėl vienokių ar kitokių priežasčių paskutinio laikotarpio prarastoms faktinėms gautoms pajamoms ar jų daliai. Tokiu atveju asmenims, įgijusiems teisę į išmokas, kurios kompensuoja galimybę gauti pajamas dėl patirtos žalos sveikatai ar kitų objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos, netekto darbingumo kompensacijos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, šalpos išmokos), turėtų būti užtikrinama jų teisė gauti visą pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką. Senatvės pensijos gavėjams įstatymo pataisos faktinės reikšmės neturės, nes senatvės amžiaus sulaukęs asmuo negali turėti bedarbio statuso, atitinkamai jam nedarbo draudimo išmoka nėra skiriama.

Didžiausią poveikį siūlomas naujas reguliavimas turės dirbantiems asmenims su negalia. Įstatymo projektu bus garantuotas ne tik teisingesnis dalinį darbingumą turinčių asmenų socialinių teisių užtikrinimas, bet ir atsiras geresnės paskatos asmenų su negalia užimtumui darbo rinkoje, kuris nedidėjo 5 metus ir šiandien tesiekia 29 proc. Įstatymo pataisos nukreiptos į 158 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia bei kitas tikslines grupes.

Pataisos kas mėnesį palies vidutiniškai apie 500 asmenų, gaunančių nedarbo draudimo išmoką, bei prisidės prie šių asmenų skurdo rizikos lygio mažinimo. Asmenų su negalia skurdo rizikos lygis 2019 m. siekė net 31,3 proc., kas yra 10,7 proc. punkto didesnis rodiklis už bendrą skurdo rizikos lygį šalyje bei 10,4 proc. didesnis už Europos Sąjungos šalių vidurkį - 20,9 proc.

Sveikatos draudimo įstatymo pataisos inicijuojamos siekiant patobulinti paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones padengimo tvarką - nustatyti teisingą teisės gauti priemokos padengimą kartelę, kuri šiuo metu yra nelogiška ir neatitinka skurdo riziką patiriančių žmonių faktinių pajamų ir poreikių.

Šiuo metu paciento priemokas valstybė padengia senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nurodytiems neįgaliems asmenims - vaikams ir suaugusiems su negalia, kurių užpraeito mėnesio pensijų, išmokų, rentų ir (ar) draudžiamųjų pajamų suma sudaro mažiau kaip 95 procentus praėjusių metų minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau - MVPD).

Šis dydis yra suprantamas kaip absoliutaus skurdo riba, vertinant pacientų mažiausias pajamas, naujuoju teisiniu reguliavimu siūloma taikyti ne 95 proc., o 100 proc. MVPD ribą. Taip pat - pajamas vertinti ne pagal praėjusių, o pagal patvirtintą einamųjų metų MVPD dydį. „Valstybė negali viena ranka nustatyti minimalių vartojimo poreikių dydžio, sakydama, kad tai absoliutaus skurdo riba, o kita ranka tą dydį pati mažinti. Taip pat visiškai nepagrįsta, vertinant šios dienos žmonių pajamas, lyginti jas ne su šiandien aktualiu, o su praėjusių metų vartojimo poreikių dydžiu", - akcentavopPrezidentas.

„Valstybė stipri tiek, kiek ji teisingai ir adekvačiai rūpinasi savo silpniausiais. Dabartinė pacientų priemokos padengimo tvarka neatitinka įprastų skurdo mažinimo priemonių standarto. Skaudžiausia tai, kad dėl tokių neapgalvotų įstatymo nuostatų sukompromituojami ne tik geri įstatymo tikslai, bet ir pati valstybė. O dar blogiau - tokiuose neteisingumo spąstuose gyvenimiškoje kasdieninėje realybėje atsiduria pažeidžiamiausios visuomenės grupės - vaikai su negalia ir jų šeimos, suaugę neįgalieji, vyresnio amžiaus žmonės ir pensininkai", - pabrėžė šalies vadovas.

Seimui priėmus šias pataisas, Nedarbo draudimo įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2021 m. sausio 1 d., o Sveikatos draudimo - nuo 2021 m. kovo 1 d.

Prezidentas kviečia visuomenę ir socialinius partnerius įvertinti paruoštus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo bei Sveikatos draudimo įstatymo projektus ir teikti savo nuomonę, galimas alternatyvas bei pasiūlymus jį tobulinti iki gruodžio 2 d., atsiunčiant el. paštu kanceliarija@prezidentas.lt.