Prezidentas G.Nausėda: Žalgirio mūšyje pergalę atnešė bendrystė

Atlikus Lietuvos ir Lenkijos himnus, sveikinimo žodį tarė Warmińsko-Mazurskie vaivadijos maršalas Gustaw Marek Brzezina, Lenkijos ir Lietuvos prezidentai Andrzejus Duda ir Gitanas Nausėda, Lenkijos ir Lietuvos premjerai Mateuszas Morawieckis ir Saulius Skvernelis.

Paminklinio akmens Žalgirio mūšio vietoje pastatymą Lietuvos žmonių suaukotomis lėšomis inicijavo Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga, Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovė ir Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacija, bendradarbiaudamos su Lietuvos ambasada Lenkijos Respublikoje ir Lietuvos kariuomene.

Atidengdamas paminklą, prezidentas dėkojo Lenkijos vadovui už demonstruojamą palaikymą Lietuvai, artimų ir draugiškų santykių puoselėjimą. Šalies vadovas teigė, kad Lietuvos tautos dovanojamas paminklinis akmuo simbolizuoja Žalgirio mūšyje kovojusių Lietuvos ir Lenkijos karžygių ryžtą, vienybę ir bendrą Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalę kovoje su išorės priešais bei grėsmėmis.

Šalių vadovai padėjo atminimo vainikus Žalgirio mūšio aukoms atminti. Ceremonijos pabaigoje Lietuvos vadovas dalyvavo simbolinio paminklinio akmens – Lietuvos tautos dovanos Lenkijai – atidengimo iškilmėse.

Pasak šalies vadovo, investicijos į gynybą Lietuvai ir Lenkijai yra ne užgaida, o egzistencinė būtinybė. „Sykį patekusi į „2 proc. klubą“, Lietuva privalo tęsti narystę jame ir toliau skirti ne mažiau nei 2 procentus bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimui“, – teigė prezidentas.

Istorinėje Žalgirio mūšio vietoje prezidentas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į mūšyje sudaigintą ir iki šių dienų užaugintą Lietuvos ir Lenkijos ambiciją bei pareigą būti atsakingiems už Rytų Europos regiono saugumą ir gerovę.

Šalies vadovas pridūrė, kad Žalgirio mūšyje pergalę atnešė bendrystė. Pasak šalies vadovo, tautų bendrystėje slypi stiprybė keisti ir kurti ateitį. „Susivienijusios tautos gali atlikti milžiniškus žygdarbius, kaip šiais metais turėjome progą įsitikinti, kad solidarumo jėga yra įveikiami didžiausi iššūkiai“, – sakė Lietuvos vadovas.

„Paprastai apie išmoktas ar neišmoktas pamokas kalbame tuomet, kai susiduriame su pralaimėjimais. O kokią pamoką atnešė ši didi pergalė, vertinant jos reikšmę ir prasmę iš šių dienų perspektyvos? Mano manymu, viena jų – labai svarbi ir labai aktuali: valstybingumo kūrimas, savo identiteto, nepriklausomybės ir vertybių gynimas visais laikais buvo ir tebėra nuolatinis kasdienis mūšis, – kalboje akcentavo prezidentas.

Lietuvos Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad šiandien abiejų valstybių istorijai reikšminga ir didinga šventė, nes čia, Žalgirio mūšio lauke, prieš 610 metų narsūs karžygiai kovėsi dėl Lietuvos ir Lenkijos likimo. Pergalė buvo pasiekta, nes buvome drąsūs ir vieningi. Lietuvos Didysis Kunigaikštis Vytautas pakvietė kitų žemių karius kautis su priešais drauge su Lenkijos Karalystės kariais. Tai buvo politinės išminties ir bendrystės jėga.

„Žalgirio mūšis, įrašytas į istorijos vadovėlius, moko jaunąją kartą pažinti protėvių žygdarbius ir pripažinti, kad nėra nenugalimų priešų, jeigu Lenkija ir Lietuva yra drauge. Šiandien aš galiu tvirtai liudyti, kad Žalgiris mums daugelį metų yra pergalės, drąsos, sutelktumo, bendrystės ir pasipriešinimo SIMBOLIS. Žalgiris įvairiais istoriniais laikotarpiais buvo ir liks ypač svarbi mūsų tautinės savimonės ir tapatybės dalis“, – sakė premjeras.

Pasak premjero, nėra jokios abejonės, kad Žalgiris, simbolizuojantis mūsų susitelkimą, išlieka aktualus ir šiais laikais. Gyvename sudėtingų geopolitinių iššūkių akivaizdoje. Išorės grėsmės niekur neišnyko, jų spektras netgi gerokai platesnis. Karines grėsmes papildė ir kitos – informacinio karo, kibernetinės grėsmės, galų gale, pandemijos keliami iššūkiai, bet tikiu, kad juos visus mes įveiksime kartu.

„Leiskite man šiandien įvardyti dar vien svarbų mums simbolį. Į Žalgirio mūšio vietą iš Lietuvos buvo atgabentas dvylika tonų sveriantis akmuo. Tai mūsų valstybių jėgos, užsispyrimo, atsparumo, ir tvirtumo ir simbolis. Nuoširdžiai dėkoju paminklo sukūrimo iniciatoriams iš Lietuvos už šią prasmingą iniciatyvą, taip pat dėkoju Lenkijai už geranorišką bendradarbiavimą. Būkime stiprūs ir vieningi ateityje. Tegul akmenyje iškaltas Vytis per amžius veda mus į naujus laimėjimus“, – pabrėžė ministras pirmininkas S.Skvernelis.

Pasibaigus šventinei ceremonijai Žalgirio mūšio lauke, Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovai susitiks dvišalio pokalbio. Jame žadama aptarti Lietuvos ir Lenkijos saugumo situaciją, NATO darbotvarkę. Taip pat planuojama aptarti Rusijos vykdomo istorinio revizionizmo problematiką, ES Rytų kaimynystės politiką, sinchronizacijos su kontinentine Europa projekto įgyvendinimo eigą.