Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo sąžiningo ir subalansuoto ES biudžeto siekiamybę ir pažymėjo, kad ES pirmininkaujančios Suomijos ir Europos Komisijos pateikti pirminiai siūlymai nėra priimtini Lietuvai, ypač dėl nepakankamų tiesioginių išmokų žemės ūkiui.
„Europos Sąjungos narės neturi vystytis dviem greičiais. Būtina numatyti tinkamą sanglaudos, žemės ūkio politikos ir tokių ES darbotvarkės prioritetų kaip klimato kaita ir inovacijų plėtra finansavimą“, – sakė prezidentas.
Prezidentas pažymėjo, kad būtina dėti visas pastangas tiek ES viduje, tiek tarptautiniu mastu, siekiant pereiti prie žalios, švarios ir saugios energetikos. Būtina priimti visus reikiamus sprendimus, kad ir ES kaimynystėje esančios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos standartų.
„Itin svarbu, kad ES rodytų lyderystę įgyvendinant Paryžiaus susitarimus bei pereinant prie žaliosios ekonomikos. Ši lyderystė turi remtis saugių technologinių sprendimų įgyvendinimu bei siekiu, kad ir trečiosios šalys laikytųsi aukščiausių tarptautinių aplinkosaugos standartų.
Tinkamas finansavimo skyrimas strateginėms politinėms kryptims svarbus ir klimato kaitos tikslams užtikrinti. Šalies vadovo teigimu, klimato neutralumo tikslai susiję su parama žemės ūkiui ir sanglaudai, todėl finansavimo mažinimas atsilieps ir klimato kaitos tikslams bei įsipareigojimams Bendrijai. Lietuva yra patvirtinusi, kad iki 2050 m. pereis prie anglies dvideginio emisijų neutralumo šalyje.
EVT posėdis buvo pradėtas strateginės darbotvarkės prioritetų pristatymu.