Penktadienį dalyvaudamas diskusijoje „Romas Kalanta: pilietinio pasipriešinimo fenomenas“, prezidentas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad R. Kalanta mąstė apie Lietuvos ateitį.
1 nuotr.
„Jo kartai tuo metu galėjo atrodyti, kad jiems nelemta pamatyti laisvės. Bet R. Kalanta suprato, kad jo pasiaukojimas vardan laisvės neliks pamirštas, kad jis šauks, kvies ir ragins ateities kartas. Taip ir buvo – jo poelgis surezonavo iš karto. Kaunas iš karto pakilo. Kilo judėjimas, kurio sovietų sistema nebuvo regėjusi, – jauni žmonės drąsiai, nieko nepaisydami išėjo į gatves protestuoti“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas priminė, kad šių jaunų žmonių drąsa buvo pasigėrėtina, nes sovietinė sistema galėjo atimti jaunam žmogui bet kokias galimybes mokytis, studijuoti, siekti norimos profesijos, galėjo nurašyti žmogų visam laikui. Šalies vadovas pareiškė įsitikinimą, kad ir Sąjūdžio, ir Kovo 11-osios drąsą inspiravo taip pat ir R. Kalantos auka.
Šalies vadovo teigimu, gyvendami nepriklausomoje, laisvoje valstybėje savo laisvę turime kurti ne vien tik drąsa, heroizmu, bet ir išmintingais sprendimais. „R. Kalantos pavyzdys ne tik buvo svarbus mums kovojant dėl laisvės, bet ir yra svarbus ir dabar. Tai asmenybės, nesusitapatinusios su sistema, su pilka mase, pavyzdys. Ir dabar yra pagundų neprieštarauti, susitaikyti ar patylėti, nes tai gali pakenkti.
Ir šiandien mums labai reikia išmintingo pilietiško veikimo pavyzdžių. Nė kiek ne mažiau nei 1972 m. ar 1989 m. mums reikia asmenybių. Todėl kviečiu jaunus žmones turėti savo poziciją ir nebijoti jos pareikšti viešai. Net jeigu dauguma su jumis nesutiks. Romas Kalanta mums yra asmenybės jėgos ir asmenybės vaidmens keičiant istoriją pavyzdys“, – sakė prezidentas.
Diskusijoje, skirtoje 50-osioms R. Kalantos mirties metinėms paminėti, buvo kalbama apie valią ir būdus priešintis okupacinei valdžiai sovietmečiu Lietuvoje ir kitose komunistinio bloko šalyse, apie asmens galią veikti ir pilietinio veikimo įtaką istorinei kolektyvinei sąmonei, apie Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybės idėją, neužgesusią nuo partizanų laisvės kovų iki Sąjūdžio, apie pilietinio pasipriešinimo aktualumą šiomis dienomis. Joje kartu su prezidentu dalyvavo fotografas Romualdas Požerskis, rašytojas Gediminas Jankus, istorikai prof. dr. Violeta Davoliūtė ir doc. dr. Algirdas Jakubčionis, ją moderavo Virginijus Savukynas.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
