„Lietuva laikosi nuoseklios pozicijos dėl ES vidaus rinkos principų taikymo ir vidaus rinkos stiprinimo. Tačiau akivaizdu, kad šis teisės aktų paketas diskriminuos prie ES išorės sienų esančių valstybių vežėjus kitų ES vežėjų atžvilgiu. Esame pasirengę ginti savo poziciją teisinėmis priemonėmis ir lauksime konkrečių Europos Komisijos veiksmų dėl neigiamų nuostatų švelninimo“, – sako ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

Lietuvos ir kitų nepritariančių šalių premjerai, Vyriausybės nariai savo kalbose, laiškuose Europos Komisijos vadovams ir Europos Parlamento nariams ne kartą išsakė nepritarimą Mobilumo paketo nuostatoms. Lietuvos nuomone, jos yra neproporcingos, diskriminuojančios Lietuvos vežėjus ir prieštaraujančios Europos žaliojo kurso tikslams.

Lietuva nepritaria Mobilumo paketo nuostatoms dėl privalomo vilkikų grąžinimo į įsisteigimo valstybę kas 8 savaitės ir dėl ilgojo poilsio kabinoje draudimo, taip pat dėl to, kad nenumatytas pereinamasis laikotarpis rinkai tinkamai sureaguoti ir reikiamai infrastruktūrai visose ES valstybėse narėse užtikrinti.

L. Linkevičius: Lietuva nusivylė EP sprendimu ir toliau gins savo vežėjų interesus

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabržia, kad Lietuva ir toliau visomis įmanomomis politinėmis bei teisinėmis priemonėmis gins savo vežėjų interesus.

„Lietuva nusivylusi šiuo Europos Parlamento sprendimu. Šalia teigiamų Mobilumo paketo I nuostatų, pavyzdžiui,  geresnių darbo ir poilsio sąlygų vilkikų vairuotojams, priimti ir tie pasiūlymai, kurie turės neigiamą poveikį Europos Sąjungos klimato politikos tikslams. Priimta Lietuvai itin nepalanki vilkikų grąžinimo kas 8 savaites nuostata, kuri diskriminuoja Lietuvos ir kitų periferinių ES valstybių vežėjus“, - sakė užsienio reikalų ministras.

Gindamos savo vežėjų interesus, Lietuva, Latvija, Lenkija, Estija, Bulgarija, Vengrija, Rumunija, Malta ir Kipras ketina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl nepriimtinų Mobilumo paketo I nuostatų.

Europos Komisija yra įsipareigojusi iki metų pabaigos atlikti poveikio vertinimą dėl Mobilumo paketo I nuostatų, kuriomis įpareigojama kas 8 savaites grąžinti vilkiką į įmonės registracijos šalį. Lietuva ir kitos Mobilumo paketui I nepritarusios šalys tikisi, kad atlikus vertinimą, Europos Komisija pateiks atitinkamus pakeitimus. Pažymėtina, kad šios nuostatos įsigalios ne anksčiau kaip 2022 metais.

Mobilumo paketą sudaro 3 dokumentai - reglamentas, kuriuo nustatomas patekimas į krovinių vežimo kelių transportu rinką, reglamentas dėl vairuotojų maksimalios darbo trukmės ir minimalaus poilsio laiko ir direktyva, kuria peržiūrimi vykdymo užtikrinimo reikalavimai ir nustatomos vairuotojų komandiravimo taisyklės. Daugelis Mobilumo pakete I įtvirtintų nuostatų, išskyrus taisykles dėl vairavimo trukmės, bus pradėtos taikyti anksčiausiai praėjus 18 mėnesių po teisės aktų įsigaliojimo.

Svarstoma ginčyti prieštaringai vertinamo Mobilumo paketo nuostatas

Europos Parlamentui galutinai patvirtinus prieštaringai vertinamą Mobilumo paketą, Susisiekimo ministerija imasi priemonių, siekdama užtikrinti sklandų Lietuvos vežėjų darbą. Tarp svarstomų priemonių – bendras su kitomis šalimis ieškinys Europos Teisingumo Teismui.

„Nesėdėsime sudėję rankas, toliau ginsime Lietuvos interesus ir sieksime panaikinti ribojančias, diskriminacines ir neproporcingas nuostatas. Kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Kipru ir Malta deriname veiksmus tarpusavyje dėl ieškinio Europos Teisingumo Teismui, ginčijant konkrečius priimto paketo punktus“, – sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Mobilumo paketas priimtas nepaisant Lietuvos ir kitų šalių raginimo nebalsuoti už nuostatas, kurios pakenks ES bendrosios rinkos veikimui, apribodamos paslaugų teikimo laisvę. Teigiama, kad paketo nuostatos taip pat pakenks ES pastangoms siekti Žaliojo kurso tikslų ir emisijų transporte mažinimo. Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija, Bulgarija, Rumunija, Vengrija, Kipru ir Malta birželio 29 d. išplatino bendrą užsienio reikalų bei susisiekimo ministrų laišką Europos Parlamento nariams, ragindami laikytis nuoseklumo ir atsižvelgti į neigiamas pasekmes Europos Sąjungos bendrosios rinkos funkcionalumui ir aplinkosaugai.

Pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungos Taryba, Europos Parlamentas, Europos verslo ir pramonės asociacijos, profesinės sąjungos ir kitos suinteresuotosios šalys ES dalyvavo intensyviose diskusijose dėl naujų kelių transporto rinkos taisyklių. Mobilumo paketas buvo kritikuojamas dėl to, kad nukrypo nuo pradinių Europos Komisijos tikslų bei dėl to, kad jame pažeidžiamas solidarumo principas nustatant skirtingą komandiravimo apmokėjimo tvarką vairuotojams.

Didžiausią susirūpinimą kelia nuostata dėl įpareigojimo vilkikams kas 8 savaites grįžti į įsisteigimo valstybę narę. Ne mažiau žalingos yra ir nuostatos dėl kabotažo operacijų apribojimų, tarpvalstybinių transporto operacijų skirstymo į dvišales ir daugiašales operacijas, poilsio kabinose draudimo nesant tinkamos infrastruktūros ir stovėjimo vietų, neišspręstos problematikos dėl vežėjų iš trečiųjų šalių konkurencijos aspektų.

Dėl probleminių Mobilumo paketo nuostatų yra pasisakiusi ir Europos Komisija, kuri šiuo metu atlieka reikalavimo grąžinti vilkiką į įsikūrimo šalį poveikio vertinimą. Šio vertinimo, kuris turi būti atliktas iki šių metų pabaigos, pagrindu Europos Komisija gali inicijuoti pataisas patvirtintam Mobilumo paketui, siekiant minėtos neigiamos nuostatos panaikinimo.

Susisiekimo ministro teigimu, patvirtintas Mobilumo paketas gali nepasiekti ir svarbiausio tikslo – harmoningo ir vieningo taisyklių traktavimo, kuris būtinas užtikrinant vienodas veiklos sąlygas vežėjams ES šalyse narėse. Susisiekimo ministerija šiuo metu vertina priimto paketo nuostatas ir numato informuoti Europos Komisiją apie Mobilumo paketo spragas, kurioms reikia papildomo išaiškinimo siekiant vienodų sąlygų ES.

Priimti teisės aktai dėl galimybės verstis profesine vežimo kelių transportu veikla ir vežimo kelių transportu rinkos, taip pat ir vilkiko grąžinimas į įsikūrimo šalį kas 8 savaites ir pakeistos nuostatos dėl kabotažo operacijų, taip pat dėl socialinių įstatymų vykdymo nuostatų ir vairuotojų komandiravimo įsigalios po 18 mėn. nuo paskelbimo oficialiajame teisės aktų žurnale (OJ). Priimti teisės aktai dėl vairuotojų darbo ir poilsio laikotarpių, kas savaitinio poilsio kabinoje draudimas įsigalios iškart po paskelbimo oficialiajame teisės aktų žurnale (OJ). Teisės aktai skelbiami oficialiajame teisės aktų žurnale (OJ) per 20 darbo dienų nuo balsavimo Europos Parlamente.