respublika.lt

Pradedamos derybos dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties (0)

2020 vasario 11 08:19:43
Eleonora Budzinauskienė, Elta

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) antradienį pradedamos derybos dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Derybas sausio 20 d. inicijavo didžiausia šalyje Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS).

×

 

Derybose dėl sutarties pakeitimų ir papildymų kartu su LŠMPS dalyvaus Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

„Sutartį pasirašiusios profesinės sąjungos inicijuoja kompleksinius kolektyvinės sutarties pakeitimus ir papildymus, kurie orientuoti į ilgalaikius sisteminius pokyčius švietimo ir mokslo sistemoje penkerių metų perspektyvoje“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Viceministrės Jolantos Urbanovič teigimu, vasario 12 d. numatytas pasitarimas su visomis penkiomis švietimo profesinėmis sąjungomis, taip pat ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga, kuri nebuvo prisijungusi prie šakos kolektyvinės sutarties. „Esame gavę keturių profesinių sąjungą prašymą atnaujinti derybas dėl prieš daugiau kaip dvejus metus pasirašytos ministerijos ir profesinių sąjungų sutarties. Kadangi sutartyje yra apibrėžiami visai švietimo bendruomenei svarbūs klausimai, norėtume rengti ne atskiras sutartis su skirtingomis profesinėmis sąjungomis, o vieną bendrą, į derybų procesą įtraukiant visas profesines sąjungas, siekiančias švietimo šakos darbuotojų socialinės ir ekonominės gerovės. Labai tikimės, kad profesinės sąjungos ras bendrą priimtiną variantą, nes juk tikslas yra toks pat – kad mokytojai turėtų kuo geresnes darbo sąlygas, o mokiniams būtų užtikrinta ugdymo kokybė”, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė prof. J. Urbanovič.

Derybose bus siekiama susitarti mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų ir darbo krūvio sandaros nuoseklaus keitimo, mokytojų rengimo sistemos tobulinimo, ugdymo turinio atnaujinimo, švietimo ir mokslo įstaigų tinklo pertvarkos ir kitais ugdymo kokybei svarbiais klausimais.

Be to, bus deramasi ir dėl mokytojų atestacijos, vertinimo ir kvalifikacijos kėlimo, pagalbos mokiniui specialistų darbo apmokėjimo sistemos gerinimo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių mokslo ir studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio didinimo.

„Į šių metų derybų procesą siekiame įtraukti visas švietime veikiančias profesines sąjungas. Prie kolektyvinės sutarties kviesime jungtis mokyklų vadovų profsąjungą, taip pat profesinę sąjungą, kuri nėra šiuo metu Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties šalimi. Tikiuosi jie mato ir supranta, kad vienas lauke – ne karys. Asmeninės ambicijos negali užgožti suvokimo, kad mes dirbame vaikams, o nuo jų gerovės priklausys ir mokytojų gerovė“, – įsitikinęs E. Milešinas.

Derybinei grupei LŠMPS pristatys siūlymus dėl apmokėjimo sistemos tobulinimo ir bazinio mokytojo darbo užmokesčio įvedimo. Planuojama aptarti ir ŠMSM užsakymu atliktus švietimo ir mokslo srities tyrimus, kurie viešai nėra pristatomi.

Be to, ketinama siekti daugiau papildomų garantijų sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, taip pat švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų nuoseklaus didinimo.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) vienija daugiau nei 10 tūkst. narių visoje Lietuvoje ir yra didžiausia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausanti profesinė sąjunga.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PADARINIAI: pietinėje Belgijos dalyje – prancūzakalbėje Valonijoje – prasidėjo šiukšlių krizė - po smarkių potvynių, kilusių liepos 14-16 dienomis, regione perpildyti visi sąvartynai, ir statybinių šiukšlių kalnai ėmė dygti nenaudojamoje automobilių magistralėje A601.

  • KOVA: antradienį Graikijos ugniagesiai kovoja su dideliu miško gaisru šiauriniame Atėnų priemiestyje, jo dūmai juntami šalies sostinėje - ugnis šėlsta Dioniso municipaliteto miško masyve, netoli Galinio kaimelio, rajone tarp Stamatos ir Rodopolio gyvenviečių.
  • STIPRUS: pirmadienį Indonezijoje, prie Sulavesio salos pakrantės, įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė JAV geologijos tarnyba, tačiau perspėjimų dėl cunamio grėsmės nebuvo.
  • KOSMOSE: šeštadienio vakarą virš pietinės Norvegijos naktinį dangų nušvietė didelis meteoritas, sukėlęs bangą pranešimų net iš Švedijos apie pastebėtą dangaus kūną, pranešė vietos žiniasklaida.
  • SIAUTĖJA: miškų gaisras, kilęs už maždaug 100 km į vakarus nuo Barselonos, sunaikino 1 100 hektarų miško ir dirbamos žemės, sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Katalonijos miškų komisija.
  • GĄSDINO: Filipinus šeštadienį supurtė stiprus žemės drebėjimas, pranešė JAV Geologijos tarnyba (USGS), tačiau jis įvyko giliai po žeme, todėl vietos pareigūnai teigė nesitikintys daug žalos.

  • SKĘSTA: potvyniams apėmus dalį Vidurio Kinijos teritorijos, penktadienį, pasitelkiant savadarbius tiltus, buvo evakuojami kaimų gyventojai - tai daroma dėl šalies rytinės pakrantės link artėjančio taifūno, kuris gali sukelti dar didesnius potvynius.
  • TRANSPORTAS: Europoje antrą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padvigubėjo naujų elektra varomų transporto priemonių pardavimai, penktadienį nurodė Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA).
  • ATIDARYMAS: Grikapalyje penktadienį buvo atidaryta didžiausia pagal pagamintos vienoje vietoje elektros kiekį nutolusi saulės elektrinė Lietuvoje, kurios galingumas yra 3,35 MW - platforma nuo jau egzistuojančių skiriasi tuo, kad „SoliTek“ modernių technologijų dėka vartotojams užtikrinama 35-40 proc. efektyvesnė elektros generacija ir dvigubai mažesnė kaina už elektros energiją.
  • KROVINIAI: Kauno intermodaliniam terminalui (KIT) prisijungus prie europinės vėžės, Lietuvos krovinių vežėjams atsivėrė  naujos galimybes gabenti krovinius traukiniais iš Europos ir į ją, išvengiant sustojimo pasienyje su Lenkija ir krovinių perkrovimo.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar reikia kaliniams, priklausomiems nuo narkotikų, vietoj pagalbos dalinti švirkštus ir adatas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Jeigu Seimo rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, už kurią partiją balsuotumėte?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+12 +18 C

 

+11 +17 C

+17 +20 C

+18 +21 C

 

+18 +21 C

0-7 m/s

0-6 m/s

 

0-2 m/s

       

Nuorodos