respublika.lt

Politologai apie S. Skvernelio pasitraukimą: tai smūgis LVŽS, bet ilgojoje perspektyvoje gali būti ir naudingas (33)

2021 rugsėjo 07 13:52:00
Gailė Jaruševičiūtė, Elta

Politologai sutaria, kad ekspremjero Sauliaus Skvernelio pasitraukimas iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos Seime partijai yra nuostolingas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad netekę S. Skvernelio „valstiečiai“ turės įdėti labai daug pastangų, jog partija ir jos autoritetas visuomenėje vėl sustiprėtų.

×
nuotr. 1 nuotr.
Saulius Skvernelis. Eltos nuotr.

 

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas taip pat mano, kad S. Skvernelis gali nusinešti dalies LVŽS rinkėjų palaikymą. Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį, kad po S. Skvernelio ir jo bendražygių pasitraukimo „valstiečiai“ išsigrynino kaip radikalesnė dešinioji partija, o tai, politologo teigimu, ilgojoje perspektyvoje gali partijai būti naudinga.

Išsigryninimas LVŽS gali būti ir naudingas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnas teigia, kad S. Skvernelio ir dalies kitų Seimo narių pasitraukimas iš LVŽS frakcijos yra smūgis „valstiečiams“.

„Kiekvienai frakcijai toks reikšmingas narių netekimas būtų tikrai didelis smūgis. Ir Lietuvos „valstiečiai ir žalieji“, be abejo, ne išimtis, nes jeigu sumažėja jų frakcijos svoris, tai atitinkamai keičiasi jų galimybės užimti ir kaip opozicijai turėti atstovavimą atskiruose Seimo komitetuose ir pan.“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

„Tai yra, manau, reikšmingas pokytis, juo labiau, kad šie žmonės ir traukiasi iš partijos, bent jau dalis jų. Tai atitinkamai pokyčių pačioje partijoje taip pat turėtų būti“, – pridūrė jis.

Vis dėlto politologas akcentuoja, kad šis S. Skvernelio ir jo bendražygių pasitraukimas iš LVŽS frakcijos Seime nebūtinai pakenks „valstiečiams“ ilgojoje perspektyvoje.

„Ar tai būtinai pakenks LVŽS – aš neskubėčiau taip teigti. Pastaruoju metu matėme, kad R. Karbauskis ir jį remiantys kolegos buvo linkę tapti tokia galbūt radikalesne partija, jie neslėpė savo paramos ir Šeimų maršo dalyviams, ir labai aiškiai kritikavo Vyriausybės kovą prieš pandemiją, Galimybių pasų naudojimą ir panašiai. Tai visi tie judesiai rodo, kad  LVŽS, matyt, nori tapti tokia centrine jėga, kuri sutrauks rinkėjus, labiausiai nepatenkintus dabartinės Vyriausybės veikla arba šiaip bendrai liberaliomis idėjomis nepatenkintus žmones“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.

Pasak jo, tokiu būdu, „valstiečiai“ galimai tikisi save pozicionuoti kaip tokią radikalesnę dešiniąją jėgą, kuri galėtų pritraukti ir išsibarsčiusius po mažesnes partijas įvairius kitus populistinius politikus, kurie negalėdavo sulaukti pakankamai paramos Seimo rinkimuose.

„Tai toks išsigryninimas, toks aiškus savęs pozicionavimas LVŽS galbūt gali išeiti ir į naudą tam tikra prasme“, – sakė profesorius.

Visgi tik S. Skvernelio praradimas, T. Janeliūno teigimu, partijai neabejotinai atsilieps.

„S. Skvernelis, be abejo, yra vis dar populiarus politikas, tikrai nėra visiškai iššvaistęs savo populiarumo. Tai, aš manau, kad dalis rinkėjų, kurie simpatizavo jam, galės remti ir tą dabartinę frakciją arba galbūt net kažkokią būsimą partiją. Ir tai LVŽS, žinoma, bus nuostolis“, – pabrėžė politologas.

Tačiau, profesoriaus teigimu, kol kas prognozuoti, ar šį nuostolį LVŽS pavyks kompensuoti prisitraukiant kitus rinkėjus – anksti.

„Matysime, kaip keisis visuomenės nuomonės, apklausų rezultatai, ar tie pokyčiai bus kažkokie ryškesni. Bet viskas yra nukreipta į būsimus rinkimus. Tai per artimiausius porą metų nusistovės ir naujosios frakcijos ar būsimos partijos kažkokie bruožai ir pažiūrėsime, į kokią politinio spektro vietą jie bandys save padėti, į kokius rinkėjus orientuotis, tai, matyt, nuo to ir priklausys, kiek jiems pavyks atitraukti tų buvusių LVŽS rinkėjų“, – sakė T. Janeliūnas.

„Valstiečiai“ turės dėti dideles pastangas, kad partija vėl sustiprėtų

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Bielinis mano, kad S. Skvernelio pasitraukimas iš LVŽS frakcijos yra „stiprus smūgis LVŽS partijai“.

„Sakykime, Seimo veikloje galbūt čia nėra taip svarbu, nes mes matome, kaip R. Karbauskiui išėjus iš Seimo susilpnėjo šios frakcijos aktyvumas. Ir, ko gero, tai yra ne taip skausminga. Bet artėjančiuose rinkimuose į Seimą LVŽS puikiai suvokia, kad tas lokomotyvas, kuriuo buvo S. Skvernelis anuose rinkimuose, dabar jau prarastas“, – Eltai teigė L. Bielinis.

Politologo teigimu, po S. Skvernelio pasitraukimo LVŽS turės įdėti daug pastangų, kad partija būtų sustiprinta.

„Todėl jiems patiems vienaip ar kitaip reikės formuoti kažkokią rinkiminę konstrukciją, kuri leistų bent jau nesusilpnėti taip, kad nepasiektų 5 proc. ribos. Todėl čia akivaizdu, kad reikalingos labai stiprios pastangos tam, kad sutvirtintų partiją ir jos autoritetą visuomenėje“, – sakė jis.

„Jis buvo pakankamai stiprus dirgiklis ir vėliava. Aš nesakau, kad tai jis vienintelis buvo tas, kuris darė įtaką visuomenei, bet jis iš tiesų labai sustiprino rinkiminius šansus tuo metu ir LVŽS laimėjo daugiau negu tikėjosi. Tai akivaizdus S. Skvernelio indėlis“, – pažymėjo profesorius.

Opozicijos ateitis

L. Bielinis taip pat mano, kad Seime susikūrus naujajai frakcijai „Vardan Lietuvos“ opozicija gali tapti labai fragmentuota.

„Tiek socialdemokratai, tiek S. Skvernelio frakcija kol kas sako, kad jie nesiruošia jungtis į kažkokias koalicijas. Ir tokiu būdu opozicija išties tampa labai išblaškyta, fragmentuota. Galbūt tai yra trumpalaikis šios dienos momentas, galbūt su laiku S. Skvernelio atstovai, tiek ir kiti pamatys galimybę bendradarbiauti tarpusavyje apeinant „valstiečius“ ir sukurs naują koaliciją opozicijoje“, – sakė L. Bielinis.

Politologas atkreipia dėmesį, kad opozicijai pasidalinus į mažas frakcijas valdantiesiems bus lengviau jas kontroliuoti.

„Iš tikrųjų išblaško, nes kuo daugiau mažų frakcijų, tuo lengviau valdantiesiems kontroliuoti situaciją, susitarti su tomis mažomis yra labai nesudėtinga“, – sakė jis.

T. Janeliūnas taip pat sutinka su L. Bielinio mintimi, kad susiskaldžiusiai opozicijai gali kilti iššūkių bendradarbiaujant.

„Kai opozicija yra besiskaldanti, smulkėjanti, tai, žinoma, yra sunkiau surasti tą bendrą sutarimą, o galbūt kai kuriais atvejais ir tokie asmeniniai dar likę nepasitenkinimai gali tam trukdyti. Bet vienaip ar kitaip opozicijos bendras vienijantis motyvas yra paprastai oponuoti valdantiesiems. Tai tas bendras motyvas gali būti ir pakankamas, kad kai kuriais atvejais opozicija derintų tarpusavyje kai kuriuos sprendimus“, – įžvalgomis dalinosi profesorius.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (33)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PATAISOS: Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė skubos tvarka teikiamoms Elektros energetikos, Gamtinių dujų ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pataisoms, tai leis VERT paskirstyti išaugusią elektros kainą vartotojams iki 2027 m. pabaigos, ją pakeliant tik iki 20 proc.
  • PABRANGO: Naftos kaina pabrango iki 85 USD, o iki metų pabaigos gali pasiekti ir 100 USD ribą.
  • LEIDIMAS: Penktadienį Italijoje įsigalioja naujos kovos su COVID-19 priemonės – nuo šiol kiekvienas darbuotojas privalo turėti vadinamąjį „žaliąjį leidimą“, rodantį, kad asmuo yra pilnai paskiepytas, pasveikęs arba jo COVID-19 testas yra neigiamas.
  • PREKĖS: „Baltosios bangos“ – skaidraus verslo iniciatyvos šį pavasarį atlikto tyrimo duomenimis, beveik 20 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad pandeminiu metu jiems dažniau nei įprasta teko pirkti prekių nelegaliai.
  • TESTAI: Prancūzijoje dėl koronaviruso norintys pasitikrinti nepasiskiepiję žmonės nuo penktadienio turės mokėti už testus savo pačių lėšomis, nebent jie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių.
  • RINKIMAI: Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje vykusiuose rinkimuose Lietuva išrinkta į JT Žmogaus teisių tarybą 2022-2024 metų laikotarpiui.
  • NAUJIENA: Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo naujo vaisto nuo koronaviruso vertinimo procesą.
  • BAUDA: Televizijos ir interneto paslaugų teikėjui „Cgates“ skirta 215.000 Eur bauda.
  • SANDORIAI: Per tris šių metų ketvirčius valstybės nekilnojamąjį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas sudarė 411 sandorių už 44,38 mln. eurų.
  • AKCIZAS: Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje taikomas akcizas dyzelinui yra ženkliai mažesnis nei benzinui, be to, vienas mažiausių Europos Sąjungoje, o tai esą skatina gyventojus pirkti taršius automobilius.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar mažo kiekio narkotinių medž. dekriminalizavimas yra žingsnis iki narkotinių medž. legalizavimo?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Planuojama įvesti iš darbuotojų lėšų apmokamą testavimą. Kaip planuojate elgtis?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+2 +9 C

 

+1 +4 C

+8 +12 C

+5 +10 C

 

+4 +8 C

0-8 m/s

0-5 m/s

 

0-3 m/s