4 nuotr.Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė, ar reikia patenkinti kelių seimūnų reikalavimą pradėti parlamentinę kontrolę dėl galimai neskaidrių 2020 m. vykdytų COVID-19 priemonių pirkimo sandorių. Susikvietė įvairių teisėsaugos institucijų atstovus, nors buvo žinoma, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai ir jokios detalės nebus atskleistos. Galų gale komiteto nariai išsiskirstė nieko nenusprendę.
Kelių Seimo narių kreipimąsi pradėti parlamentinę kontrolę dėl galimai neskaidrių 2020 m. vykdytų COVID-19 priemonių pirkimo sandorių (greitųjų COVID-19 testų, gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių, įsigytų asmens apsaugos priemonių nustatyto trūkumo) komitetui pristatė vienas iš jį pasirašiusių Seimo konservatorius Justas Džiugelis.
Pasak jo, pernai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) vykdė tris galimai neskaidrius pirkimus: beveik 5 mln. eurų vertės greitųjų „kovidinių" testų pirkimą už maždaug 3 kartus didesnę kainą, nei buvo rinkoje; 500 gyvybinių funkcijų stebėjimo monitorių, kurie buvo be privalomų sertifikatų, be papildomų programų bei priedų, todėl nebuvo tinkami naudoti; dėl apsaugos priemonių dingimo (dingusio turto vertė - apie 900 tūkst. eurų). Ir tai esą nebuvo tik buvusios valdžios komunikacijos problema, nes visais atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai.
„Šis Seimas skirsis nuo praėjusios kadencijos Seimo, kai buvo užsiimama politine archeologija", - tvirtino J.Džiugelis ir pats sau paprieštaravo, kad vis dėlto reikia atlikti parlamentinę kontrolę, nes nusikalstami veiksmai metė šešėlį valstybei. Pasak politiko, Seimas neturi kištis į teisėsaugos institucijų darbą, tačiau kontrolė esą būtina, kad būtų nustatytos sisteminės problemos ir tokie dalykai nepasikartotų. Tiesa, komiteto pirmininkas Antanas Matulas iškart informavo, kad konservatorių frakcija nepritaria parlamentinės kontrolės pradėjimui, nes esą tarnybos ir be to atliks savo darbą.
Neprisistačiusi SAM atstovė jokių detalių apie tyrimus nepateikė, tik kiek plačiau pakomentavo skandalą dėl apsaugos priemonių dingimo. Jos duomenimis, su tiekėju iš Kinijos buvo sudarytas 25 mln. eurų vertės sandoris, visos prekės Lietuvą pasiekė, tačiau neaišku, ar visos jos tinkamai paskirstytos po sveikatos priežiūros įstaigas, nes pasigesta prekių už 900 tūkst. eurų - apsauginių kaukių, chalatų, kepurių, pirštinių. Vaizdingai kalbant, tiek jų užpildytų 20 vagonų.
Generalinės prokuratūros atstovas Martynas Jovaiša parlamentarus informavo, kad vyksta dar vienas ikiteisminis tyrimas, susijęs su „kovidiniais" pirkimais, - dėl kinų gamybos greitųjų testų pirkimo per tarpininką Ispanijoje, kuris yra Lietuvos pilietis ir kuriam už tarpininkavimą sumokėta „nemaža suma". Konkretesnės informacijos nė apie vieną tyrimą dėl suprantamų priežasčių jis nepateikė, tik konstatavo, kad tyrimą apsunkina tai, jog reikėjo daryti užklausas užsienio valstybėms, o atsakymų iš jų laukiama iki šiol. Prokuroras taip pat pripažino, kad tyrimuose dėl monitorių ir dėl apsaugos priemonių dingimo net nėra nustatyti įtariamieji. Nieko išsamesnio nepasakė ir FNTT bei STT atstovai.
Komiteto narė Asta Kubilienė ironizavo, kad teisėsaugos institucijoms nebėra ką veikti, nes J.Džiugelis jau nustatė, kad buvo atlikti nusikalstami veiksmai, o komiteto posėdį ji įvardino, kaip bandymą daryti spaudimą teisėsaugai. Kitas komiteto narys, buvęs SAM vadovas Aurelijus Veryga kolegoms liepė įsigilinti į kontekstą, kuriame buvo vykdomi minėti pirkimai. Pasak jo, dabar lengva priekaištauti dėl, pavyzdžiui, apsaugos priemonių pirkimo, kai jų kaina sumažėjo keliasdešimt kartų, prasidėjo masinė gamyba, o pandemijos pradžioje situacija buvo visiškai kitokia, nes „vyko marodieriavimas" - daugybė šalių prisipirko net neveikiančių testų, dalis pirktų prekių jų nė nepasiekė.
„Iš tam tikros karo zonos dabar perėjome į situaciją, kai gamyba nusistovėjusi, kainos kritusios, reikia įvertinti kontekstą", - reziumavo A.Veryga.
