respublika.lt

Politika - purvinas vyrų reikalas?nuotraukos (19)

2020 lapkričio mėn. 10 d. 07:00:56
Olava STRIKULIENĖ

Naujos kadencijos Seime rinkėjams 4 metus atstovaus 38 politikės. Tikėtina, jog Vyriausybei vadovaus moteris. Tačiau mūsų šalies politiniame lauke vis vien dominuoja politikai vyrai. Kodėl? Gal moterys į politiką nesiveržia?

×
nuotr. 9 nuotr.
Oficialiai susitare del koalicijos. Eltos nuotr.

 

Pažvelgus į Lietuvos seimų istoriją, prieš 100 metų steigiamajame Seime (1920-1922) posėdžiavo tik 8 moterys. 1990 metais, kai kovo 11- ąją Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurtą Lietuvos nepriklausomybę, AT darbe dalyvavo tik 14 deputačių. Tačiau ilgainiui moterys vis drąsiau rinkosi politikės kelią. Pavyzdžiui, 2012-2016 m. kadencijos Seime jau dirbo 35 politikės. 2016-2020 m. kadenciją - 33 moterys. Dabar į naująjį Seimą išrinktos 38 moterys. Kiek daugiau nei anksčiau, tačiau mūsų valstybės parlamente vis vien dominuoja vyrai. Moterys sudaro apie 19 proc. Kai tuo metu Skandinavijos šalių parlamentuose vyrų ir moterų skaičius apylygis. Kodėl Lietuvoje kitaip? Negi iš tikrųjų prasminga mechaniškai nustatyti tam tikras kvotas, kiek vyrų ir moterų turi patekti į Seimą? Kita vertus, o kokiai lyčiai tada priskirti tam tikras mažumas? Be to, gal moterys dirbti Seime pačios nenori?

Statistinė Laima politika nesidomi

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, statistinė moteris, šiemet išrinkta į Seimą, yra išsilavinusi 46 metų politikė, vardu Laima. Ši statistinė Laima disponuoja 115 tūkst. eurų turtu, įskaitant ir paskolas. Iš 38 politikių 10 yra neištekėjusios. Aukštąjį išsilavinimą turi 36 seimūnės. Negi Lietuvoje tik tiek išsilavinusių, ambicingų moterų?

Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovė „Baltijos tyrimai" 2004 m. Lygių galimybių plėtros centro užsakymu atliko iškalbingą tyrimą. Duomenys atskleidžia, kaip ta statistinė politikė Laima galėjo vertinti ėjimą į politiką prieš 16 metų. Kai ta statistinė Laima buvo dar 30-metė. Ogi tyrimai atskleidė, kad 89 proc. moterų, paklaustų apie norą dalyvauti politikoje, kategoriškai atsakė - ne. Apklausoje dalyvavo moterys nuo 15 iki 74 metų. Kokie nenoro dalyvauti politikoje argumentai? Vėlgi, per 16 metų nepakitę - politika nusibodo, nedomina, moteris jaučiasi politikai per sena, nenori veltis į politiką, nes tai nešvarus dalykas, neturi laiko, nes jį reikia skirti šeimai.

Džentelmenų politikoje trūksta

Politinėje veikloje norėjo dalyvauti tik 7 proc. moterų. O kodėl tiek daug vyrų į tą pošvarį dalyką veliasi, juo domisi, nesijaučia per seni, o JAV net prezidentais tampa? Vėlgi daug priklauso nuo visuomenės nuomonės. Politinė veikla laikoma vyriška profesija. Šeštoje vietoje po vairuotojo, statybininko, policininko, karininko ir lakūno. O moteriškų profesijų įsivaizdavime politikės profesijos apskritai nėra. Moteriškiausios profesijos - mokytoja, siuvėja, pardavėja, gydytoja, darželio auklėtoja, virėja.

Šiemet moterims - Ingridai Šimonytei, Aušrinei Armonaitei, Viktorijai Čmilytei-Nielsen patikėta vesti partijas rinkimuose. O šit pasižvalgius į 2016 m. Seimo rinkimus, pirmu numeriu galantiškai buvo įrašyta tik Rita Tamašunienė. Kitų partijų sąrašuose lyderiavo vyrai. Rinkimuose į Europos Parlamentą iš 17-os sąrašų tik socialdemokratai pirmąja pasirinko europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę. Na ir pati sau pirmą vietą „Aušros Maldeikienės traukinyje" pasiskyrė A.Maldeikienė. Tad patys vyrai į priekį praleido tik vieną damą. Lyg ir mažoka?

Moteriškumas politikoje vis dėlto egzituoja

Šiaulių universiteto Lyčių studijų centro profesorė Virginija Šidlauskienė savo tyrime teigia, jog, kai moteris yra politikoje, kažko ypač „moteriško" neatsiranda, bet pasikeičia pats argumentavimas ir darbo stilius. Jis tampa draugiškesnis, pagrįstas ne tiek hierarchiniais principais, stereotipais, kiek įsiklausymu ir pozicijos derinimu.

Tačiau ar tikrai? Kas bendro tarp Dalios Grybauskaitės, Irenos Degutienės ir Aušros Maldeikienės stiliaus? Vienos stilius - autoritarinis. Antros - pagrįstas įsiklausymu ir pozicijos derinimu. Trečios - narciziškas ir bekompromisis. Kiek politikų - tiek ir bendravimo stilių. Nepaisant, ar jie vyrai, ar moterys.

Tačiau yra ir kitokių argumentų. Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos Seimui vadovavo 10 asmenų. Aštuoni vyrai ir dvi moterys. Iš aštuonių vyrų trys - Artūras Paulauskas, Vydas Gedvilas ir Arūnas Valinskas - neišbuvo visos kadencijos. Du - dėl apkaltos, o trečias - neįtikęs savo partijos lyderiui. Ketvirtas Seimo pirmininkas - Viktoras Pranckietis - tik per plauką išsilaikė krėsle. Tuo metu moterys - Irena Degutienė ir Loreta Graužinienė - sėkmingai vadovavo Seimui iki kadencijos pabaigos. Kaip šeimoje - mokėjo lanksčiau su skirtingomis frakcijomis tartis ir derinti pozicijas.

Situaciją komentuoja ilgametė Seimo narė, neperrinkta į 2020-2024 m. Seimą Irena ŠIAULIENĖ:

„Dirbau Seime septynias kadencijas. Kaip ir bet kuriame darbe reikia mėgti savo darbą. Politikoje darbas yra komandinis ir sėkmingas tada, jei turi patikimą ir patyrusią komandą. Politikoje tobulėti reikia visą laiką, nes yra didžiuliai informacijos srautai.

Jei politikė viešai nusikeiktų, kiltų triukšmas, o vyrui politikui atleistų, net nesureaguotų? Šiaip gal taip kategoriškai nesakyčiau, kad vyrų politikų elgesiui visuomenė yra atlaidesnė, bet maskulinizmo politikoje labai daug. Yra štampas bendravimo, ką gali sau leisti vyras, o moteris - ne. Esu ir garsiai pasakiusi, ir pamintijusi savo frakcijoje, ką aš pasakyčiau, jei būčiau vyriškos giminės. Vyrui galima daug kas.

Ko linkėčiau politikoje, geriausiai yra pasakęs dabar jau iš aukštybių mus stebintis buvęs Čekijos prezidentas, dramaturgas, disidentas Vaclavas Havelas. Jis sakė, kad politikui yra svarbi bendroji kultūra. Gebėjimas rasti tinkamą žodį, tinkamą intonaciją, jausti saiką, įeiti į kito žmogaus padėtį. Tai ir vadinama žmogaus asmenybės kultūra. Taip pat ir politine kultūra. Moteriai reikalavimai politikoje yra didesni nei vyrui. Jei vyras kokios nors užduoties neįveikė, sakoma, kad užduotis tokia sudėtinga, kad net vyras nesugebėjo jos įveikti. O jei moteris užduoties neįveikia, tai galvoja - ko norėti iš moters. Aš vyrus pakritikuodavau. Sakydavau - diedų darbas.

Dėl kompetencijos yra vienodi reikalavimai ir politikui vyrui, ir politikei moteriai. Negali atvirai fejerverkų daryti, bet negali būti ir nykus. Ar moteriai esant politikoje pavyksta išsaugoti šeimą? Čia labai individualus klausimas. Politiko sveikatos, šeimos reikalai nepraeina be visuomenės dėmesio - ir tai sugrįžta atgal tavo artimiesiems. Visuomenė kartais nemato, kad Seimo narys yra ir labai pažeidžiamas. Visuomenės labui kartais turi susiginčyti ir savo frakcijoje. Demokratijoje tai nuolatinis procesas. Bet jei reaguojama į tai kaip į prieštaravimą, neklusnumą, gali atsidurti rinkimų sąrašo gale. Tada išeini iš Seimo kaip žymėtas atomas ir niekas tavęs nenori priimti. O aš, kai frakcijoje priimant sprendimus pritrūkdavome argumentų, sakydavau - bobos nuojauta stipresnė už vyro protą. Sakydavau, kai dar nebūdavo argumentų, tačiau aplinkybės jau rodo. Sakydavau - dar žvaigždės neišsirikiavo, bet jau galima spėti, kuri žvaigždė bus ryškiausia."

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (19)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar jau puošiatės namus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar dėl pandemijos pasikeis Jūsų išlaidos kalėdinėms dovanoms?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-1  0 C

-1  0 C

 

-3 -1 C

 +1 +3 C

+1 +2 C

 

 -1 +1 C

0-4 m/s

0-2 m/s

 

0-4 m/s

       

Nuorodos