Konstituciniam Teismui (KT) konstatavus, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtent tiesiogiai renkami merai yra prielaida stabiliam darbui savivaldoje. Todėl, šalies vadovo teigimu, Seimo nariai turi pasiūlyti sprendimus, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai išliktų. Anot G. Nausėdos, reikalui esant, būtų galima svarstyti ir Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę.
1 nuotr.
„Gerovės valstybės vienas svarbiausių prioritetų yra pilietinės galios augimas. Prezidento nuomone, tiesioginiai merų rinkimai stiprina mero institucijos svarbą vietos savivaldos raidos kontekste, didina savivaldos rinkimų aktyvumą, merų veiklos stabilumą. Prezidento nuomone, rinkimų tvarka, kai merus išrenka savivaldybės tarybos valdančioji dauguma, viso to neužtikrina. Prezidentas nekvestionuoja Konstitucinio Teismo sprendimo, bet kviečia Seimo narius, politines partijas, savivaldybių atstovus ir bendruomenes diskutuoti ir aktyviai siūlyti sprendimus, kaip užtikrinti, kad Lietuvos piliečių tiesioginė įtaka regionų politikai ir regionų valdymui augtų, reikalui esant, svarstant net apie atitinkamų Konstitucijos pataisų priėmimo galimybę“, – Eltai G. Nausėdos nuomonę perdavė jo patarėjas Ridas Jasiulionis.
Konstitucinis Teismas pirmadienį paskelbė, kad tiesioginių merų rinkimų tvarka prieštarauja Konstitucijos 119 straipsniui. Dėl šio klausimo į KT kreipėsi 46 praėjusios kadencijos parlamentarai, daugiausia – konservatoriai, taip pat kreipimąsi pasirašė keli liberalai, „darbiečiai“, buvę „tvarkiečiai“.
Šis nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d., o tai reiškia, kad šiuo metu pareigas einantys merai galės vykdyti savo įgaliojimus iki kadencijos pabaigos.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
