Vyriausybė planuoja teikti įstatymų pataisas, kurios atvertų kelią įmonėms iš trečiųjų šalių atsikelti į Lietuvą, bet atsikelti su savais darbuotojais. Ir tai vadinama investicijų pritraukimu. Tačiau oponentai atkerta, kai tai Lietuvai neduos jokios naudos, o žalos - kiek tik nori. Svarbiausia - esą tai dempinguotų ir taip nedidelius atlyginimus Lietuvoje.
1 nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VšĮ „Investuok Lietuvoje" generaliniu direktoriumi Mantu Katinu, teigia, kad ši įstaiga turėtų maksimaliai išnaudoti šiuo metu susidariusią situaciją pasaulyje tiek pritraukiant investicijas į mūsų šalį, tiek padedant trečiųjų šalių verslui įsikurti Lietuvoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje", Vidaus reikalų ministerija ir Migracijos departamentu šiuo metu rengia įstatymų pataisas, kurios leis investuotojams paprasčiau į Lietuvą perkelti savo darbuotojus. Numatoma, kad dėl leidimo laikinai gyventi galės kreiptis visi perkeliami įmonės ar įmonių grupės darbuotojai, taip pat būtų sudaryta galimybė tokiems darbuotojams atvykti į Lietuvą kartu su šeimos nariais. Šiomis pataisomis galėtų pasinaudoti tos bendrovės, kurios įsipareigotų investuoti Lietuvoje, sukurtų naujų darbo vietų ir mokėtų atitinkamą darbo užmokestį. VšĮ „Investuok Lietuvoje" duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 60 įmonių vien iš Baltarusijos perkelia arba svarsto perkelti savo veiklą į Lietuvą.
„Mūsų pašonėje Baltarusijos režimas šiandien persekioja žmones ir verslą, todėl turime padėti kaimynams ir sukurti sąlygas tęsti savo veiklą laisvoje Lietuvoje", - sako A.Armonaitė.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas, ekonomistas, ekspremjeras Algirdas Butkevičius „Vakaro žinioms" sakė, kad bandymui pritraukti užsienio investicijas pritaria, tačiau su rimtomis išlygomis.
„Ministerija sako, kad įmonės galėtų ateiti su savais darbuotojais. O ar tai mums tinka, ar ne, reikia žiūrėti pagal darbuotojų kvalifikaciją. Jei, pavyzdžiui, tai aukštos kvalifikacijos specialistai, kokių mes neturime, tada pritarčiau minčiai, kad užsienio įmonė tegul atsiveža ir savus darbuotojus. Tačiau jei bus leidžiama atsivežti kvalifikuotus, kokių mes patys turime, ir jiems mokės mažesnius atlyginimus, arba iš viso, jei atsiveš nekvalifikuotus - kategoriškai nepritarčiau. Kiek suprantu, įstatymų pataisos labiausiai nukreiptos į Baltarusijos įmones. Tačiau jos ir taip Lietuvoje jau plečiasi ir bent jau anksčiau, kai buvau premjeru, nereikšdavo noro atsivežti savų darbuotojų. Baltarusių verslininkai kaip tik sakydavo, kad darbo kokybė, požiūris į darbą, atsakomybė, gebėjimai Lietuvoje gyvenančių žmonių yra daug didesni nei Baltarusijoje. Be to, dabar Lietuvoje matome vos ne rekordinį nedarbą, todėl užsienio investuotojams tikrai nebūtų bėdos dėl darbo jėgos trūkumo pas mus", - konstatavo A.Butkevičius.
Pasak ekspremjero, jei užsienio įmonė atsivežtų savus darbuotojus, šie „Sodros" mokesčius mokėtų Lietuvai, o štai gyventojų pajamų mokestis mokamas ten, kur deklaruota gyvenamoji vieta.
„Tačiau lygiai taip pat tą „Sodros" mokestį gali sumokėti ir patys Lietuvos gyventojai, tik reikia jiems suteikti darbą už normalų atlyginimą. Ir kelti kvalifikaciją. Žmonėms reikia aiškinti, kad nekvalifikuota darbo jėga niekada nebus gerai apmokama - kad jie būtų suinteresuoti kelti kvalifikaciją", - akcentavo politikas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė antrino ekspremjerui.
„Vyriausybė bei pati ekonomikos ir inovacijų ministrė į valdžią atėjo su skambiu pareiškimu, kad dės visas pastangas, jog investicijos ateitų į Lietuvą ir kurtų didesnę pridėtinę vertę bei naujas darbo vietas su didesne pridėtine verte. Mes visi paplojome, o ką dabar turime? Kalbėti apie sukurtas darbo vietas jau nebegalime, nes investuotojai ateis su savais darbuotojais. O tai reiškia, kad mūsų darbuotojams nišos nėra, nors ir jie, kaip atsivežti užsieniečiai, galėtų tuos pačius „Sodros" mokesčius mokėti. Be to, darbuotojai iš trečiųjų šalių vežami tam, kad būtų dempinguojami atlyginimai. Kai privažiuos pigios darbo jėgos iš užsienio, verslininkai galės mažinti algas iš mūsų darbuotojams, o to jie ir siekia. Jau dabar Lietuvoje yra 137 tūkst. bedarbių, todėl bet koks investuotojas turi daugybę galimybių pasirinkti. Tačiau atsivežus iš trečiųjų šalių bus galima mokėti mažiau. Tai - ne investicija", - įsitikinusi I.Ruginienė.
Pasak jos, jei bus pritarta tokiems siūlymams, nedarbas Lietuvoje dar labiau augs.
„Kai bus atvertas langas užsienio įmonėms atsivežti darbuotojus iš trečiųjų šalių, tuo pasinaudos ir mūsų darbdaviai. Net jei kai kurie ir neatsiveš, dėl sumažėjusios darbo jėgos paklausos dempinguos algas. Jau dabar yra daugybė bedarbių, bet darbdaviai sako, kad jie neina dirbti. Taip, daug kas neina, žmonės jau pavargo dirbti viršvalandžius ir negauti normalios algos. Duokite normalią algą - ir susidarys eilė prie darbų. O kai bus atidarytas langas, situacija bus dar blogesnė", - neabejoja I.Ruginienė.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
