Pirkimo čekiai taps loterijos bilietais

Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė teigė, kad įvertinti šešėlio mastą yra sunku, tačiau Lietuvos ekonomikoje nuslepiamos įspūdingos lėšos.

„Mokslininkai sako, kad Lietuvoje šešėlis gali siekti iki 25 proc. bendrojo vidaus produkto, o Tarptautinis valiutos fondas suskaičiavo, kad, jeigu lygintume Lietuvos mokesčių sistemą su Europos Sąjunga ir nepaaiškinama dalis skirtumo surenkamų mokesčių yra būtent ta šešėlio dalis, ta dalis yra daugiau kaip 2 mlrd. eurų“, - kalbėjo M.Dargužaitė, pridūrusi, kad, jeigu netoleruotume šešėlio, pensijos galėtų daugiau nei padvigubėti.

Viena iš visuomenės skaidrinimo priemonių, neseniai dar kėlusi nuostabą, greitai taps realybe. Tai - čekių loterija. Nors Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikslios datos dar neskelbia, teigiama, kad loterija turėtų prasidėti jau lapkričio pabaigoje. Tačiau čekių kaupti dar nereikia, galios tik loterijai prasidėjus gauti kasos kvitai. Kaip išsiaiškino „Vakaro žinios“, šiuo metu atliekami baigiamieji darbai ir jau greitai bus atidaryta specialiai loterijai sukurta interneto svetainė, kurioje kiekvienas, norintis išlošti, galės registruoti gautą kvitą.

Registruojant kvitą, reikės įvesti savo telefono numerį. Laimėjimo atveju nurodytu numeriu bus išsiųsta SMS žinutė, informuojanti apie laimėjimą. Taip pat laimėtojai bus skelbiami loterijos svetainėje ir specialioje laidoje, kuri ir bus skirta kvitų loterijos nugalėtojams skelbti. Šiuo metu numatyta, kad kiekvieną savaitę bus išlošta 10 prizų po 200 eurų, o kiekvieną mėnesį vienas didysis - 5000 eurų vertės prizas.

Šiuo metu jau skaičiuojama, kiek loterija atsiėjo mokesčių mokėtojams, kadangi organizuojama ji iš valstybės biudžeto. 173 tūkst. eurų numatyti priziniam fondui, dar 150 tūkst. eurų kainuos loterijos viešinimas ir speciali laida televizijoje, dvejų metų sutartis su organizatoriais UAB „Algoritmų sistemos“ - 145,2 tūkst. eurų. Tiesa, inspekcija pasilieka teisę sutartį nutraukti jau po metų, jei paaiškėtų, kad lietuvaičiai tokiose loterijose dalyvauti nelabai nori.

- Teigiama, kad loterijoje galės dalyvauti tik fiskaliniai kasos aparatų kvitai, gauti iš paslaugų tiekėjų arba turgaus prekeivių. Tačiau turbūt iš bulvių prekeivės, kuri neprivalo turėti kasos aparato, čekio reikalauti nereikėtų? - „Vakaro žinios“ paklausė VMI Kontrolės departamento, Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjo Rolando PUNCEVIČIAUS.

- Taip, nes loterijoje dalyvaus visi turgaus prekeiviai, kurie jau naudoja kasos aparatus ir išduoda fiskalinius kasos aparato kvitus, ir kitas paslaugas teikiantieji, nesvarbu ar tai būtų kirpimo, maitinimo, remonto, keleivių vežimo, kaimo turizmo paslaugos. Reikalavimas - turi būti išduotas fiskalinis kasos aparato kvitas.

Įvertinus, kad prekiaujančiųjų uždarose turgaus patalpose apyvarta yra ženkliai didesnė, todėl atsirado reikalavimas naudoti kasos aparatus. Tokia prievolė tarsi priverčia greičiau registruotis pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais ir mokėti šį mokestį. Todėl mūsų vertinimu šie stambesni prekeiviai, kurie ir turi naudoti kasos aparatus, privalo išduoti kvitą, o jau klientas, galės šį kvitą užregistruoti, dalyvauti loterijoje.

- Batsiuvys, kuris teikia paslaugas, tačiau iki šiol ranka išrašinėjo kvitus, nes neturėjo prievolės naudotis kasos aparatu, ir toliau klientams gali išrašyti tą patį dokumentą, o prievolės įsigyti kasos aparatą vien tam, kad jo klientai galėtų dalyvauti loterijoje, neturės?

- Taip, šis batsiuvys loterijoje nedalyvaus, jei jis nenaudoja kasos aparato ir tokios prievolės jam nėra. Tokio asmens išduotas ranka rašytas dokumentas loterijoje nedalyvaus ir prievolės išsiimti kasos aparato jam nėra. Jis tokį aparatą gali įsigyti, jei pats to nori.

- Ar yra numatyta, kokį realų rezultatą loterija turėtų duoti - kiek šešėlio į dienos šviesą ketinama ištraukti?

- Savaime suprantama, labai tikslių skaičiavimų atlikti negalime. Mes rėmėmės atlikto mokesčių mokėtojų sąmoningumo ir šešėlinės ekonomikos lygio vertinimo tyrimo duomenimis, kad mokėti visą prekės kainą ir gauti pirkimo dokumentus sutiktų 13 proc. daugiau respondentų, jeigu būtų vykdoma kvitų loterija. Be kvitų loterijos vykdymo, visą kainą sutiktų mokėti apie 62 proc. respondentų, tuo tarpu vykdant kvitų loteriją, respondentų dalis išaugtų iki 75 proc. Mes paskaičiavome, kad vien iš visuomeninio maitinimo sektoriaus, kuriame dažnai naudojamos išankstinės sąskaitos ir neišduodami fiskaliniai kvitai, pradėjus organizuoti loteriją turėtume surinkti apie 7 milijonus papildomų pajamų.

Žinoma, pasakyti, kad papildomai surinkti mokesčiai susiję tik su loterija, negalima. Tai gali priklausyti ir nuo ekonomikos kaitos, tačiau kitų šalių praktika rodo, kad pradėjus organizuoti tokias loterijas, PVM mokesčio surenkama apie 10 proc. daugiau nei iki tol.

- Ši loterija net kai kurių ekonomistų vertinama nevienareikšmiškai, esą norint spręsti šešėlinės ekonomikos problemą, reikėtų imtis rimtų priemonių, o ne žaidimų.

- Ši priemonė yra orientuota į gyventojų sąmoningumą, o pagrindinis jos tikslas - kad visuomenė suprastų, jog reikia prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo. Tai yra vienas paprasčiausių ir lengviausių būdų visuomenei įsitraukti ir tuo pačiu padėti pakeisti daug sąnaudų kainuojančius kontrolės veiksmus.

Mes taikome daugybę kitų priemonių, pradedant kontrolės strategija, elektroninėmis paslaugomis, baigiant bendra elektronine kasos aparatų sistema ar virtualiais kasos aparatais. Tiesiog galbūt visuomenė labiau nori girdėti apie kvitų loteriją ir nenori girdėti kitų būdų, kuriuos mes taikome. Nes tai yra tik viena iš daugelio kitų priemonių. Ji suteikia galimybę žmogui prisidėti prie šešėlinės ekonomikos gerinimo. Žmogus turi suprasti, kad norėdamas važiuoti sutvarkytais keliais, dviratį pirkti reikia ne kažkur nelegaliai ar net vogtą, o parduotuvėje ir sumokėti už jį pridėtinės vertės mokestį, kuris vėliau perskirstomas ir iš jo tiesiami keliai. Mes piktinamės netvarkomais keliais, bet reikia pradėti nuo savęs. Ir jeigu mes mažais žingsneliais pradėsime tai daryti, manau, situacija turėtų keistis.

- Bet gyventojai, matydami kaip paskirstomi jų pinigai, girdėdami apie korupcijos skandalus ar viešųjų pirkimų pažeidimus, nejaučia motyvacijos mokėti mokesčius.

- Aš galiu 100 proc. su tuo sutikti. Mano, kaip gyventojo, nuomonė yra tokia - pirmiausia surenkami pinigai turėtų būti naudojami tinkamai, teisėtai ir viskas turėtų būti labai skaidru. Manau, nuo to pirmiausia ir turėtume pradėti, šiuo keliu ir turėtume eiti. Visi atsakingi pareigūnai turėtų prisiimti individualią atsakomybę, o kai pripažįstami pažeidimai, turėtų būti taikomos atitinkamos sankcijos.

Remigijus ŽEMAITAITIS, Seimo narys, ekonomistas:

- Šešėlinės ekonomikos į šviesą loterija, žinoma, neištrauks, gal tik kokius 0,02 proc. Net jei organizuojant loteriją, dėl to papildomai į biudžetą ir būtų gautas, geriausiu atveju, koks milijonas eurų, juk reikia atskaičiuoti visas lėšas, kurios buvo reikalingos loterijai įgyvendinti, taip pat atlyginimus darbuotojams, pašto išlaidas. Be to, bus reikalingas pareigūnas, kuris prižiūrės organizavimą, taip pat nepriklausoma ekspertų ar net advokatų kontora, kuri stebės, kaip vyksta laimingųjų traukimas. O dar reikės televizijoje išpirkti laiką transliacijoms, taip pat samdyti prodiusavimo kompanijas, nes nacionalinis transliuotojas neturi savo žurnalistų. Viską sudėjus, neaišku, ar nepadarysime dar didesnio šešėlio.

Reikėtų klausti, ar priemonės duos gerus rezultatus. Manau, vietoj šio žaidimo būtų geriau pakeisti verslo liudijimų sistemą jų atsisakant, įpareigojant šiuos žmones kurti mažąsias ūkines bendrijas, jose mokant, pavyzdžiui, 3 proc. „Sodrai“, 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Žmogus sąmoningai įsilies į mokesčių žaidimą be jokios čekių loterijos.

Žinoma, ir loterija kai kurie žmonės susižavės. Bet jeigu močiutė, turguje prekiaujanti kopūstais ar agurkais, čekiuko neduos, aš jo ir neprašysiu, nes manau, kad ji valstybei nedaro tokios ekonominės žalos, už kurią ją reikėtų pagauti. Ekonominė žala yra stambaus masto. Nors mes kažkodėl šiandien netikriname krovinių gabenimo per Lietuvą, nekalbame apie PVM grobstymą, viešųjų pirkimų konkursus. Jei statybų bendrovės savininkas dalyvauja viešųjų pirkimų konkurse ir duoda pareigūnui kyšį, greičiausiai neišrašys čekio, kad pareigūnas dar ir loterijoje galėtų dalyvauti.

Ir ar netapsime skundikų gvardija su nuostata - kas daugiau skųs, daugiau ir laimės. Taip vienas prieš kitą bus nuteikiami žmonės, o to šiandien mums mažiausiai reikia.

Žinoma, dar yra neišbandytų rimtų priemonių, bet Vyriausybė eina kraštutiniu keliu ir nebando įvesti loginės aritmetikos, ką galėtų padaryti sumažinusi mokesčius ir privertusi įmones eiti į konkursus. Nori dalyvauti viešuosiuose pirkimuose - įmonėje turi būti mokami atlyginimai ne mažesni kaip šalies vidurkis. Surinktume ir daugiau GPM, ir „Sodros“ mokesčių, ir nereikėtų jokių verslo liudijimų. Arba jei nori tiekti maitinimą švietimo įstaigai, produkciją gali pirkti tik iš to rajono ūkininkų. Ūkininkas išrašo sąskaitą, taip fiksuojamos jo pajamos. Yra dar begalė kitų, gana aiškių, būdų. Tačiau mūsų Vyriausybei trūksta loginio mąstymo. Paprasčiausiai, bijoma diskutuoti, kodėl žmonės nenori mokėti mokesčių.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“