respublika.lt

Pinigų dalybos pagal ministerijos įgeidžius visas tekstasnuotraukos (21)

2020 liepos mėn. 07 d. 11:35:53
Justina GAFUROVA

Žmonės jau įpratę girdėti valdžios vis kartojamą frazę „pinigų nėra“. Jų nėra pedagogų algoms, medikams būtinoms apsaugos priemonėms, ugniagesių aprangai. Tačiau jų yra įvairiausiems projektams, kurių naudos niekas nevertina. Tokiems projektams netgi kuriami atskiri finansavimo fondai. Vienas tokių - jau kelerius metus Lietuvoje veikiantis Visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, įsteigtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM).

×
nuotr. 7 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

 

2016 m. įsteigto fondo tikslas - finansiškai skatinti projektus, kurie atneša realią naudą visuomenei. Tai šviečiamieji, prevenciniai projektai ar moksliniai tyrimai sveikos gyvensenos tema. Fondą administruoja SAM, o sprendimus priima Fondo taryba. Šiuo metu joje yra 14 narių: vienas Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotas atstovas, vienas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, keturi SAM atstovai, vienas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas, vienas Nacionalinės sveikatos tarybos atstovas, vienas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas, du nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų asociacijų atstovai ir trys visuomenės informavimo priemones vienijančių organizacijų atstovai.

Taryba tvirtina fondo pajamų ir išlaidų sąmatą, kasmet patvirtina fondo lėšomis remiamų projektų sritis ir jų prioritetus. Taip pat skelbia konkursus projektams atrinkti, nustato jų vykdymo tvarką, projektų atrankos kriterijus ir pan. O svarbiausia - priima sprendimus skirti arba neskirti Fondo lėšų.

Kai tik fondas buvo įkurtas, jam buvo skirta 1,29 mln. eurų. Per trejus veiklos metus fondo biudžetas beveik patrigubėjo ir 2019 m. jau turėjo 3,02 mln. eurų. 99 proc. jų skirta projektams finansuoti ir tik 1 proc. - fondo administravimui.

Projektai stebina


Analizuojant per ketverius metus fondo finansuotus projektus, matyti, kad pinigai skiriami ir dviprasmiškai vertinamiems projektams. Apie daugelį jų anksčiau yra rašiusios „Vakaro žinios“. Pavyzdžiui, jau pirmaisiais fondo veikimo metais finansavimą gavo 4 nevyriausybinių organizacijų koalicijos „Už vaiko teises“ narės, palaikančios Norvegijos vaiko teisių tarnybos „Barnevernet“ vykdomą politiką. Tai „Šeimos santykių institutas“ (59,37 tūkst. eurų), „Psichikos sveikatos perspektyvos“ (20 tūkst. eurų), „Vaikų linija“ (35,82 tūkst. eurų) ir „Paramos vaikams centras“ (38 tūkst. eurų), kurio vadovė Aušra Kurienė yra viena iš grėsmių lentelės kūrėjų. Taip pat tais metais 46 tūkst. eurų finansavimas skirtas save Jo Šventenybe vadinančio Šri Šri Ravi Šankaro Lietuvoje įsteigtai organizacijai „Gyvenimo menas“, kurią buvę jos nariai lygina su sekta. 13,83 tūkst. 2016 metais skirta ir organizacijai „Lions Quest Lietuva“. Jai vadovauja skausmingai pagarsėjęs vaikų psichiatras Linas Slušnys, dešimt metų tylėjęs apie vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus Švėkšnos specialiojo ugdymo centre. Jo organizacija 30 tūkst. eurų finansavimą laimėjo ir 2018 m.

O štai minėtas „Šeimos santykių institutas“ konkursus laimi kiekvienais metais. 2017 m. organizacijai skirtas beveik 30 tūkst. eurų finansavimas, 2018 m. - 37 tūkst. eurų, 2019 m. - 55 tūkst. eurų.

Finansavimui paraiškas įprastai kviečiamos teikti biudžetinės įstaigos, mokslo institucijos, kiti juridiniai asmenys. Tačiau kai finansavimas skiriamas žiniasklaidai, skelbiamas vienas laimėtojas - konsorciumas. Taip verčiant konkurentus veikti kartu, vietoj to, kad būtų leidžiama teikti paraiškas atskirai, o fondas parinktų ir finansuotų kelias.

„Vakaro žinių“ kalbintas Lietuvos savivaldybių asociacijos deleguotas fondo tarybos narys, buvęs SAM viceministras Audrius Klišonis neslėpė, kad dėl šios nuostatos taryboje buvę diskusijų: „Bet buvo priimtas bendras sprendimas. Įstatymo rengėjai argumentavo, jog taip siekiama, kad informacijos sklaida būtų kuo platesnė. Dalyvaujant vienai žiniasklaidos priemonei, pasiekiamumas daug mažesnis, nes tiražai nėra dideli. Dalyvaujant konsorciumui, yra galimybė pasiekti didesnę dalį gyventojų. Dalyvaujant kelioms priemonėms kartu, informacija pasiekia daugiau skaitytojų. Manau, kad viena žiniasklaidos priemonė į kitą gali žiūrėti kaip į konkurentą, tačiau gali žiūrėti ir kaip į partnerį. Šiuo atveju, konkuravimas, ko gero, yra šiek tiek mažesnė vertybė nei didesnis gyventojų pasiekiamumas.“ O ką daryti, jeigu konkurentai į konsorciumą nepriima?

Bandėme pasiteirauti spaudos atstovų fondo taryboje, ar jiems toks finansavimo modelis iš tiesų atrodo tinkamas. Tačiau spaudai fonde atstovauja mistinė asmenybė - Ramunė Navickienė, deleguota Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos. Ieškodami atstovės, susisiekėme su asociacija. Jos vadovė Rasa Navickienė patikino, kad ponia Ramunė nėra asociacijos narė, spaudoje nedirba, asociacijos vadovė nebendrauja su ponia Ramune ir net kontakto neturi. Pasiteiravus, kaip tuomet šis žmogus gali atstovauti asociacijai taryboje, Rasa Navickienė pasakė: „Tai yra nepriklausomas asmuo. Mūsų asociacija ja pasitiki ir ji paskirta fondo tarybos nariu. Kas čia jums netinka?“

Klausimai dėl ekspertų

Kaip ir daugelyje panašių darinių, projektus fonde vertina ekspertų grupė. Tačiau per visą fondo gyvavimo laikotarpį nė karto nebuvo paviešintas ekspertų sąrašas. Klausimų dėl ekspertinio vertinimo kyla ir fondo tarybai. „Net mes, tarybos nariai, nežinome ekspertų. Tai yra ministerijos atsakomybė. Taryboje dažnai vyksta didelė diskusija dėl to, ar mes sutinkame su ekspertais. Pavyzdžiui, aš žinau savo sritį ir su ja susijusių projektų vertinimo ekspertų nuomonė man ne visada atrodo pagrįsta. Išsakau abejones ir tuomet diskutuojame. Pavyzdžiui, to paties projekto dviejų ekspertų vertinimas skiriasi 20-čia parametrų. Taip būti negali. Tuomet labiausiai šioje srityje patyręs tarybos narys ima ir dar kartą ekspertuoja paraišką. Taryba atlieka ir projektų kontrolę“, - „Vakaro žinioms“ sakė Nacionalinės sveikatos tarybos į fondo tarybą deleguotas Algirdas Raslanas.

Pasitraukė net pirmininkas

Dar daugiau, dėl gražių tikslų įkurtas fondas, regis, nelabai įtikina net pačius fondo Tarybos narius. Kiekvienais metais atsiranda tokių, kurie nusprendžia pasitraukti iš fondo veiklos. Štai šiemet fondą paliko ir pastaruoju metu tarybai pirmininkavęs Šarūnas Narbutas, į fondą deleguotas Nacionalinės pacientų organizacijos. „Vakaro žinių“ kalbinamas jis neslėpė, kad pasitraukti apsisprendė, kilus įtarimams dėl fondo veiklos skaidrumo. „Iš SAM buvo daromas spaudimas fondo tarybos nariams, kokias priemones tvirtinti, kokių - ne. Kreipiausi į ministrą ir pasakiau, kad, jeigu skaidriai negalime dirbti, nematau prasmės gaišti laiko. Kiek žinau, iš fondo veiklos pasitraukiau ne tik aš.

Pavyzdžiui, tarybai patvirtinus priemones, kai kurie ministerijos tarnautojai rašė, jog įtraukėme ne viską, kas buvo siūlyta. Konfliktas įvyko todėl, kad, mano vertinimu, buvo iš anksto numatyta, kokias priemones fondas turėtų finansuoti. Buvau už tai, kad dirbtume demokratiškai ir paisytume tarybos narių daugumos. Bet pasirodė, kad sprendimai buvo kitokie. Buvo žaidžiami ir procesiniai žaidimai. Pavyzdžiui, man pakvietus perbalsuoti, ministerijos tarnautojai sugriovė kvorumą. Arba buvo paskirtas posėdis, kai buvau užsienyje.

Tai pamatęs, supratau, kad reikia trauktis. Ką gali padaryti nevyriausybinės organizacijos atstovas prieš vieningą sveikatos apsaugos sistemos tarnautojų flangą“, - „Vakaro žinioms“ sakė Š.Narbutas.

Pasitraukęs iš tarybos, Š.Narbutas ir toliau stebi fondo veiklą. Kai kurie signalai buvusiam tarybos pirmininkui kelia nerimą: „Pastebėjau, kad labai daug paraiškų, regis, virš 60, buvo atmestos dėl pavėluotos finansinės ataskaitos pateikimo Registrų centrui. Tai neturi nieko bendro su paraiškos kokybe ir turiniu. Net viešuosiuose pirkimuose dėl tokių priežasčių pareiškėjai nebūtų išmetami. Tai parodo formalų požiūrį ar net tyčinį norą kažką iš konkurso išmesti. Nemažoje dalyje priemonių tokiu būdu liko tik viena paraiška, kuri savaime laimi. Taip buvo ir žiniasklaidos, ir prevencinių projektų paraiškų dalyje. Be to, buvo atvejų, kai tarybos narių organizacijos teikė paraiškas ir buvo praleidusios ataskaitų pateikimo terminą, tačiau jų paraiškos tiko. Tokia praktika kelia nemažai abejonių.

Be to, man visuomet kildavo klausimų, kodėl žiniasklaidos priemonės pačios neteikdavo paraiškų, bet tai darydavo per tarpininkus. Jie ir būdavo pareiškėjai, kurie konsorciumą koordinuoja. Bet atsiradus tarpininkui, atsiranda papildomas uždarbis ir jam. Tad ir sklaidos lieka mažiau“, - pasakoja Š.Narbutas.

Ministras slepiasi už patarėjos nugaros


„Vakaro žinios“ teiravosi SAM ministro Aurelijaus Verygos vertinimo dėl tokių finansavimo sąlygų fonde, kai visus vienai sričiai, pavyzdžiui, nacionalinei spaudai, skirtus pinigus, pasiima vienas žiniasklaidos konsorciumas. Deja, ministrui šie klausimai, ko gero, ne itin patogūs, nes jo patarėja Lina Bušinskaitė, atsiuntusi atsakymus, nurodė cituoti ją. Pasirodo, į konsorciumus konkurentai varomi tam, kad fondui būtų lengviau dirbti: „Tai leidžia užtikrinti, kad kuo daugiau žiniasklaidos priemonių dalyvautų įgyvendinant informacines socialines kampanijas, o skleidžiama informacija pasiektų kuo daugiau žmonių.

Be to, administruoti kelioliką sutarčių, kuriomis teikiamos konsorciumų paslaugos, yra kur kas paprasčiau, nei reikėtų administruoti šimtus sutarčių su žiniasklaidos priemonėmis. Kaip rodo praktika, dalyvauti konkursuose jungiantis į konsorciumus, šalies žiniasklaidos priemonėms nėra problema. Žiniasklaidos priemonėms atstovaujančios asociacijos nebuvo išsakiusios tokių pastabų ar abejonių.“

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (21)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŠILUMA: rugpjūtį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 3,46 cento už kilovatvalandę (kWh) ir, palyginti su liepos mėnesiu, yra 0,57 proc. mažesnė.
  • ATŠAUKTAS: galutinai atšauktas dėl koronakrizės dukart atidėtas Paryžiaus maratonas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar paplūdimiuose turėtų būti privalomos veido kaukės?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kur dažniausiai perkate knygas?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13+15 C

+12 +15C

 

+12 +15 C

 +19 +22 C

+20+23 C

 

+20 +23 C

2-4 m/s

2-4 m/s

 

1-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.1783 PLN - 4.4018
RUB - 85.6858 CHF - 1.0743
GBP - 0.8984 NOK - 10.5658

Nuorodos