1 nuotr.Seimo narys prof. Povilas Gylys kreipėsi į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją bei į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaiko teisių ir Lietuvos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, teisių gynimo.
Kreiptis į šias institucijas paskatino gauta informacija, jog Švedijoje yra sulaikytas nepilnametis Lietuvos pilietis G. B. Šį pilietį (nepilnametį vaiką) Norvegijos vaiko teisių tarnyba paėmė iš šioje šalyje gyvenančių jo tėvų ir perdavė laikinai Norvegijos piliečių globai. Turimais duomenimis, G. B. motinai G. L. teisės į vaiką nėra apribotos nei Lietuvoje, nei Norvegijos Karalystėje.
Siekdami susigrąžinti vaiką, G. B. tėvai savavališkai paėmė jį iš laikinųjų globėjų be Norvegijos vaiko teisių tarnybos žinios. Todėl šiuo metu Švedijoje bus sprendžiamas G. B. sugrąžinimo klausimas jo laikiniesiems globėjams (Norvegijos piliečiams).
"Nėra abejonių, kad Lietuvos valstybė privalo aktyviai dalyvauti siekiant nepilnamečio vaiko (Lietuvos piliečio) sugrąžinimo jo biologinei motinai (Lietuvos pilietei), kurios teisių į vaiką nėra apriboję nei Lietuvos, nei Norvegijos Karalystės teismai", - sako P. Gylys.
Paklausime minėtoms institucijoms teigiama, kad Lietuvos valstybės institucijos pagal Konstitucijos 13 str. nuostatas turi pareigą atstovauti savo piliečiams užsienyje ir ginti jų interesus bei teises pagal savo kompetenciją, t. y. pirmiausia turi prievolę teikti minėtiems piliečiams visokeriopą teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į tai, jog tokių atvejų yra ne vienas, kreipimusi prašoma pateikti informaciją apie paramą analogiškoje situacijoje užsienio valstybėse gyvenančioms Lietuvos piliečių šeimoms, kad vaikai galėtų gyventi kartu su tėvais, o šie galėtų realizuoti Konstitucijos 38 str. įtvirtintą "tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti".
