Valdžios reitingai darda žemyn

Politikų reitingai būna didžiausi per pažadų fazę. O vėliau reitingai krenta. Ir visiškai nesvarbu, ar pažadus pildai, nepildai, ar tik iš dalies pildai. Jei visuomenė pajunta psichinį nuovargį per karantiną, lygiai taip pat pajunta didėjantį nuovargį nuo nuolatinio vis to paties asmens eksponavimosi. Nusibosta tas asmuo. Lygiai taip pat kaip ir koronavirusas. Pradedi neigti. Todėl Gitanas Nausėda prieš šalies prezidento rinkimus, tai yra pažadų fazėje, galėjo didžiuotis 80 proc. pasitikėjimu. Vėliau jis nukrito iki 64,7 proc., o dabar - iki 53,8 proc. Ne dėl to, jog daro daug klaidų. Dėl to, jog tas pats vaizdas nusibodo. Jei šalių prezidentai ir visai klaidų nedarytų, vis vien žmonėms nusibostų ir jų reitingai kristų. Tik vienų valstybių piliečiai nuobodulį pajunta anksčiau, o kiti, pavyzdžiui, vokiečiai, kantresni. Helmutą Kolį ir Angelą Merkel pakentė dešimtmečius.

Nostalgija V.Šapokai ir L.Kukuraičiui

Apklausa atskleidė, jog Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje dirbęs finansų ministras Vilius Šapoka, kuriuo prieš Seimo rinkimus pasitikėjo 25 proc. respondentų, iki šiol visuomenei atrodo patikimesnis šalies finansų prižiūrėtojas, nei dabartinė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Šį balandį G.Skaiste, kaip finansų ministre, pasitiki 20,5 proc. apklaustųjų. O nostalgija V.Šapokai išaugo. Juo dabar pasitiki 27,3 proc. apklaustųjų. Ir tai - puikus rezultatas. Įvertinus, jog visuomenės atmintis, taipogi dėkingumas, yra ganėtinai trumpas. O ir pats V.Šapoka nėra Seimo narys, todėl nešmėkščioja prieš visuomenės akis. Tai reiškia, jog karantino išvarginti piliečiai vis dar V.Šapoką atsimena. Galvoja, kad jis kuruotų šalies finansus patikimiau.

Tokia pati piliečių nostalgija jaučiama, palyginus buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio ir dabartinės ministrės Monikos Navickienės reitingus. L.Kukuraitis, jau baigiantis S.Skvernelio Vyriausybės kadencijai, vis vien buvo populiaresnis už M.Navickienę šį balandį. Pastarąja pasitiki tik 17,3 proc., o L.Kukuraičiu pasitikėjo 22 proc.

V.Šapokos ir L.Kukuraičio reitingai atskleidė, kur visuomenė jaučiasi nepakankamai apsaugota. Finansų ir socialinės apsaugos srityse. Nors tai ir seksistiškai skamba, matyt, respondentai pageidautų, kad šiuos du sektorius kuruotų vyrai. Turbūt pasaulinę pandemiją dalis piliečių traktuoja kaip Trečiąjį pasaulinį karą. O kariuomenėms paprastai vadovauja vyrai.

„Pensininkai" neįdomūs

Dar vienas pastebėjimas - dauguma Lietuvos piliečių negalvoja, kad jų interesams geriausiai atstovauja europarlamentarai ar net kadenciją baigę šalies prezidentai. Atrodo, vieni išsiųsti į pensiją Briuselyje, o kiti - į pensiją Turniškėse ar Bajoruose. Ir vieni, ir kiti - kažkur toli. Ir Dalia Grybauskaitė, ir Vilija Blinkevičiūtė, ir Valdas Adamkus vienodai traktuojami kaip išėję užtarnauto poilsio ir vienodai nutolę nuo realaus piliečių gyvenimo. Todėl V.Adamkus, kaip atstovaujantis žmonių interesams, tegavo 1,1 proc., o D.Grybauskaitė su V.Blinkevičiūte - atitinkamai 1,7 proc. ir 2,7 proc. Ir tai šiek tiek dramatiška. Kol esi S.Daukanto aikštėje, žmonės tiki, kad šalies prezidentas atstovauja piliečių interesams. Lygiai taip pat kaip premjeras ar premjerė. Pvz., net ir dabar 11,6 proc. įsitikinę, kad Ingrida Šimonytė jų interesams atstovauja. Tačiau kokie bus šių asmenybių reitingai kadencijoms pasibaigus?

Policijos fenomenas

Čia vėl susiduriame su savotišku visuomenės simpatijų fenomenu. Piliečiai ėmė labai pasitikėti policija. Ji piliečių pasitikėjimo skalėje iškopė į trečiąją vietą. Pirmąją tradiciškai palikdama ugniagesiams gelbėtojams. Matyt, kol šalyje kils gaisrų, kol žmonės skęs ar teks juos gelbėti per autoavarijas, tol pirmoji pozicija priklausys ugniagesiams. O tol, kol visuomenėje bus populiarių ekspolicininkų (Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, ekspremjeras Saulius Skvernelis), tol bus populiari ir policija. Šį balandį ja pasitiki 65,2 proc. Nepasitiki tik 9,8 proc.! Daug mažiau nei nepasitiki G.Nausėda (26,1 proc.) ar Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen (33,2 proc.). Atrodo, jog lietuviai įsivaizduoja savo tobulą gerovės valstybę tik su gaisrininkais, policija ir kariuomene. O be partijų ir Seimo beveik apsieina. Nebent tik tam pasiliktų, kad turėtų, ką keikti. Ir nuolat laikyti visuomenės apklausų dugne. O šit policija populiari. Todėl visiškai lengva paaiškinti, kodėl vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra populiaresnė už kitas I.Šimonytės kabineto ministres ir ministrus. O todėl, kad A.Bilotaitės ministerijos kuravimo sferoje yra ir šalies policija. Jei Vidaus reikalų ministerijai vadovautų ne A.Bilotaitė, o, tarkime, Aušrinė Armonaitė, pastarosios reitingas taip pat ūgtelėtų. Juo labiau kad ir abiejų ministrių plaukų spalva beveik nesiskiria. Jeigu Vidaus reikalų ministerijai vadovautų Evelina Dobrovolska, ūgtelėtų ir jos „procentai". Ypač jei mažiau plepėtų apie atitinkamas mažumas ar kanapes. O šiaip ministrų reitingus į viršų kilnoja pati ministro kuruojamoji sritis. Kiek ji visuomenei simpatiška ar atrodo reikšminga. Todėl kultūros ministras niekada populiarumu nepralenks savo kolegų. Nesvarbu, kiek viešai plepėtume, kokia mums svarbi kultūra - teatrai, bibliotekos, muziejai ir t.t.

Dviprasmybės

Tačiau visuomenės simpatijos ar antipatijos kartais būna dviprasmiškos. Pavyzdžiui, kol visuomenė užsispyrusi rūkys pigesnes kontrabandines cigaretes, tol pati labiausiai nepasitikės muitininkais. Jais netgi mažiau pasitiki nei partijomis ar Seimu. Tačiau muitinė mūsų masinėje psichologijoje visiškai nesietina su pasieniečiais. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitiki 45,5 proc. respondentų. Juolab kai pasieniečiai vis įkelia į socialinius tinklus kokį nors žavų vaizdo įrašą apie sienos pažeidėją lokį ar šernų šeimyną.

Bet ar galima aklai pasitikėti reitingais? Pavyzdžiui, 2019 metais tuometinis Seimo narys Naglis Puteikis buvo daug populiaresnis už A.Armonaitę. Tačiau pastaroji laimėjo naujus Seimo rinkimus, o populiaresnis N.Puteikis - ne. Dar vienas paradoksas. Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius buvo daug populiaresnis už dabartinį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Tačiau L.Linkevičius visomis, tiek asmeninės, tiek politinės karjeros, prasmėmis atsidūrė už borto. O mažiau populiaraus G.Landsbergio karjera tęsiasi. Jo partija visuomenės apklausos reitinguose vis dar pirmauja. Nes Lietuvos politikoje galioja nerašyta taisyklė - jei kokia grupė įtakingų žmonių užsimanys tave sudoroti, pastumti į šoną, tau nepadės niekas. O mažiausiai galima pasitikėti visuomenės „stogu".