Prezidentui pasiūlius mažinti darbo jėgos apmokestinimą, šiandien darbdaviai patikino įsipareigojantys nemažinti darbuotojams algų ir pasirašė geros valios memorandumą. Tačiau skambūs pažadai suviliojo ne visus darbuotojų atstovus. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad memorandumas - darbuotojų apgavystė.
Gitanas Nausėda Seimui teiks įstatymo pataisą, kuria siūloma laikinai - iki metų pabaigos - sumažinti standartinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nuo 20 iki 15 proc. Taip pat jis siūlys ankstinti numatytą neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) padidinimą ir pradėti taikyti 50 eurų didesnį NPD jau šiais metais.
„Tikimės, kad šis pasiūlymas padidins žmonių pajamas ir skatins vartojimą, o tai gerokai prisidės prie ekonomikos amortizavimo. Viena rizikų, įvardijamų viešojoje erdvėje, buvo, kad galbūt ne visa nauda pasinaudos darbuotojai“, - sakė prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus sakė, kad memorandumo nesilaikymas įmonėms padarytų gėdą: „Šis memorandumas nėra teisiškai įpareigojantis, nebus baudų, jeigu kas jo nevykdys, nebus baudžiamosios, administracinės ar civilinės atsakomybės, bet jei aš asmeniškai sužinosiu, kad kažkokios įmonės tuo pasinaudojo ir sumažino atlyginimus, gėda bus tokioms įmonėms.“
Memorandumą pasirašiusi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, paklausta, ar tiki, kad darbdaviai laikysis duoto žodžio, teigė, kad galima pasitikėti tik Dievu: „Niekuo negalima niekada tikėti, tik Dievu turbūt galima pasitikėti. Kitas dalykas - mes negalime visą laiką įtarinėti, kad vienas ar kitas to nedarys.“
- Kodėl nesutikote pasirašyti memorandumo? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės.- Valdyba balsavo ir dauguma nepritarė pasirašymui. Mūsų nuomone, tame dokumente nėra jokių realių įsipareigojimų. Vienas sakinys su žodžiu „sieksime“ mūsų neįtikino. Turime daug karčios patirties tokių deklaratyvių dokumentų pasirašyme. Buvo ne vienas memorandumas pasirašytas su politinėmis partijomis, darbdaviais, buvo susitarimas dėl pažangai būtinų reformų. O kas iš to? Nieko. Susitarimai jokios pridėtinės vertės darbuotojams neatnešė.
Reikia suprasti, kad jau dabar yra mažinami atlyginimai, atleidimai vyksta visu pajėgumu. Nematome siekio išlaikyti darbuotojus ir jų pajamas. Dalis darbdavių mažina atlyginimus naudodamiesi karantino padėtimi. Vyrauja nuomonė, jog darbuotojai turi suprasti ir būti solidarūs. Tai netoleruotina.
Ko vertas šis memorandumas? Tai tėra viešųjų ryšių akcija. Lietuvai reikia rimtesnių sprendimų.
- Kokių sprendimų laukia darbuotojai?
- Pirmiausia, kad susitarimas turėtų teisinį pagrindą. Kaip kolektyvinė sutartis. Pažeidus ją, yra teisinės galimybės gintis.
Memorandumas darbdavių niekuo neįpareigoja. Šiame memorandume nėra jokių konkrečių įsipareigojimų ar pažadų, apie kuriuos kalbama viešai. Eilinį kartą darbuotojas liks apgautas. Mes siūlėme įrašyti rimtesnius įsipareigojimus. Bet buvo pasakyta, kad darbdaviai tuomet nepasirašys. Vadinasi, tekstas derinamas prie darbdavių, o profesinės sąjungos gali pasirašyti bet ką? Ne, bet ko mes nepasirašysime.
- Sulaukėte kritikos dėl tokio sprendimo?
- Pastarosiomis dienomis darbdavių puolimas man nesuprantamas. Kyla klausimas, kodėl? Galbūt kalbėdami apie šį susitarimą palietėme skaudžią vietą - pasakėme tiesą. Kai darbdaviai bus pasirengę įsipareigoti ir pasirašyti rimtą dokumentą, pritarsime.