6 nuotr.Seimui vakar pateiktas kitų metų valstybės biudžeto ir kai kurių mokestinių įstatymų projektų paketas atskleidė pavojingas tendencijas. Tiesa, ne tiek pats paketas, kiek balsavimas dėl kai kurių jo dalių. Kadangi iki eilinių Seimo rinkimų teliko metai, parlamentarai maloniai palaikė idėjas dėl įvairių išlaidų didinimo. Tačiau norint didinti išlaidas reikia ir didesnių pajamų. O siūlymai įvesti naujus mokesčius ar didinti esamus vakar nesulaukė arba kai kurie vos sulaukė palaikymo.
„Matau labai pavojingą tendenciją, kai nėra aiškios, solidžios, tvirtos valdančiosios daugumos Seime, įstatymai, kuriais siūloma generuoti papildomas pajamas, „lūžta“, prakrenta ar net nepatenka į darbotvarkes. Matėme, Žemės mokesčio įstatymas vos vienu balsu „perėjo“, Nekilnojamojo turto įstatymas iš viso nesulaukė palaikymo, bankų apmokestinimas išbrauktas, Akcizų įstatymas taip pat vos ribą „perėjo“. O visi įstatymai, kuriais yra siūloma didinti išmokas, sulaukia palaikymo. Vyriausybę kviesčiau labai rimtai susirūpinti ir pažiūrėti, kaip toks biudžetas susidėlios, ar iš tikrųjų pavyks sudurti galą su galu“, - taikliai tai, kas vakar vyko teikiant biudžeto projektą ir mokestinius įstatymus, įvertino konservatorius Mykolas Majauskas.
Kitų metų valstybės biudžete planuojama gauti 11,5 mlrd. eurų pajamų, o asignavimai sieks 12,6 mlrd. eurų. Tačiau jei minėtos tendencijos tęsis kils grėsmė, kad biudžeto deficitas bus gerokai didesnis. Jau net nekalbant apie tai, kad pedagogai prabilo apie streiką, mat biudžeto projekte švietimui numatyta 62 mln. eurų mažiau, negu Vyriausybės atstovai įsipareigojo skirti šiemet pasirašytoje švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje. Tad prie jau iš anksto planuojamo 1,1 mlrd. eurų deficito reikėtų pridėti ne tik tuos 62 mln. eurų (aišku, jei Vyriausybė susimylės įvykdyti savo pažadus), bet ir pinigus, kurių gali nepavykti surinkti nepriėmus bankų, prekybos tinklų apmokestinimo, platesnio nekilnojamojo turto mokesčio ir t.t.
Pavyzdžiui, parlamentaro Zbignevo Jedinskio projektas dėl bankų bei kredito unijų apmokestinimo iš darbotvarkės išbrauktas dėl Seimo Teisės departamanto pastabos, esą jis yra diskutuotinas keliais aspektais, tarp jų svarstytinas ir jų „atitikimas Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijai“.
NT mokesčio pataisos grąžintos tobulinti, nes Seimas nepritarė siūlymui dabar galiojančią 220 tūkst. eurų neapmokestinamąją vertę sumažinti iki 100 tūkst. eurų. 0,5 proc. mokesčių tarifas būtų taikomas bendros nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 100 tūkst. eurų, tačiau neviršijančiai 300 tūkst. eurų, 1 proc. - neviršijančiai 500 tūkst. eurų, 2 proc. - viršijančiai 500 tūkst. eurų.
Akcijų įstatymo pataisomis, kurias Seimas po pateikimo vos ne vos priėmė svarstymui, siūloma nuosaikiai padidinti akcizų tarifus etilo alkoholiui, benzinui, gazoliams, žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams ir kaitinamojo tabako produktams. Dėl šių pakeitimų 0,5 litro stipraus gėrimo vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,45 euro, 1 litro benzino kaina galėtų padidėti apie 0,04 euro, 1 litro gazolių ir žemės ūkio veikloje naudojamų gazolių - apie 0,03 euro, o 20 vienetų pakelis kaitinamojo tabako produktų - apie 0,33 euro. Papildomų biudžeto pajamų tai sudarytų 53,5 mln. eurų. Vos vieno balso persvara priimtas svarstymui siūlymas padidinti žemės vertę mažinantį koeficientą nuo 0,35 iki 0,5 - savivaldybių biudžetams tai galėtų atnešti iki 7 mln. eurų papildomų pajamų.
