Ketvirtadienio rytą Seime bus pristatytas Lietuvos žvalgybos tarnybų metinis grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinimas. Kad netektų ilgai laukti, pagrindines vertinimo tezes pateikiame iš anksto. Tik, deja, daug kas gali nusivilti - perskaitę pagrindines įžvalgas kiekvienas galės pasijusti ne ką prastesniu žvalgybininku nei tie, kuriems mokame algas, mat daugiausiai dėstoma tai, kas visiems ir taip yra žinoma.
Grėsmių vertinimą tradiciškai parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. Tiesa, neslepiama, kad informacija, kuria remiantis padaryti vertinimai šiame dokumente, baigta rinkti 2023 m. vasario 5 dieną. Senokai, negi per tą laiką naujų grėsmių neatsirado? Įdomu ir tai, kad pavojų Lietuvai kelia ir kai kurie mūsų šalyje gyvenantys asmenys, tačiau jie ir vėl neįvardinami. Matyt, pasimokyta iš praktikos: kai 2015 m. grėsmių ataskaitoje buvo įvardinti signatarai Zigmas Vaišvila bei Rolandas Paulauskas bei dar keli žinomi asmenys, kai kurie jų net teisme bandė aiškintis, ar tikrai jie kelia grėsmę.
Pristatome pagrindines žvalgybininkų išvadas.
* Prieš Ukrainą kariaujanti Rusija tampa totalitarine valstybe. Karas padeda stiprinti asmeninę Vladimiro Putino valdžią, nes suteikia pretekstą represuoti režimo priešininkus ir galimybę tikrinti elito bei jėgos struktūrų lojalumą. Agresija prieš Ukrainą atskleidė režimo neefektyvumą ir korupciją, nesugebėjimą užtikrinti ekonomikos plėtros. Nors Vakarų sankcijos nesukėlė ekonomikos žlugimo, šalies ūkio problemos nuosekliai auga. Artimiausioje perspektyvoje Rusija yra pajėgi tęsti karą ir išlaikyti visuomenės kontrolę, tačiau valdžia turi mobilizuoti vis daugiau šalies resursų - tai ardo režimo politinį ir ekonominį pagrindą.
* Nepaisydama Ukrainoje patiriamų nuostolių, Rusija siekia stiprinti ginkluotųjų pajėgų potencialą. Rusija didina karių skaičių ir išlaidas gynybai, taip ruošiasi ilgalaikiam konfliktui su Ukraina ir Vakarais. Nors Rusijos ekonomiką riboja sankcijos, tai netrukdys prioriteto tvarka finansuoti išaugusius karinius poreikius visuomenės gerovės sąskaita. Dėl karo prieš Ukrainą Rusijos kariniai pajėgumai Baltijos jūros regione sumažėjo tik laikinai. Rusija teiks pirmenybę kuo greitesniam regiono karinės grupuotės atkūrimui ir stiprinimui, bet šio proceso rezultatas ir trukmė labai priklausys nuo karo eigos ir Ukrainoje Rusijos patirtų nuostolių.
* Baltarusijos dalyvavimas kare prieš Ukrainą blogina saugumo situaciją regione. Baltarusija ne tik suteikė Rusijai galimybę naudotis savo teritorija karinėms operacijoms prieš Ukrainą, bet ir leido dislokuoti ginkluotųjų pajėgų kontingentą. Tai neigiamai veikia Lietuvos ir kitų NATO valstybių saugumą, nes kilus konfliktui su Vakarais Rusija nevaržomai naudotųsi Baltarusijos teritorija ir karine pagalba. Baltarusija tikisi, kad Maskvos finansinė parama padės sušvelninti šaliai taikomų Vakarų sankcijų padarinius. Tačiau Rusijai patiriant nesėkmes Ukrainoje ar augant nuostoliams dėl taikomų sankcijų, galimybės remti Baltarusijos režimą, labai tikėtina, mažės.
* Kinijos lyderis Xi Jinpingas pradėjo kadenciją tvyrant įtampai visuomenėje ir agresyvėjant Kinijos užsienio politikai. Xi Jinpingas užsitikrino neribotą valdžią, eliminavo politinius oponentus, tačiau dėl įvairių problemų kylantis visuomenės nepasitenkinimas verčia Kinijos valdžią stiprinti saugumo aparatą ir represijomis slopinti socialinės įtampos apraiškas. Kinija demonstruoja, kad santykiuose su Taivanu yra pasiruošusi peržengti „raudonąsias linijas", ir nors karinė invazija yra mažai tikėtina, agresyvumas Taivano atžvilgiu augs. Pekinas remia Maskvą diplomatinėmis ir informacinėmis priemonėmis, padeda mažinti Rusijai taikomų sankcijų poveikį. Artimoje ir vidutinėje perspektyvoje šalių santykiai intensyvės, tačiau taps vis labiau nelygiaverčiai.
* Rusijos žvalgybos veiklą paveikė karas prieš Ukrainą ir šaliai taikomos sankcijos. Dėl su diplomatine priedanga dirbusių žvalgybos pareigūnų išsiuntimo Rusijos galimybės vykdyti žmogiškųjų šaltinių žvalgybą Europoje ir Lietuvoje yra sumažėjusios. Pasikeitusios sąlygos verčia žvalgybas ieškoti kitų informacijos rinkimo metodų. Nors Rusijos žvalgyba didžiausią dėmesį skiria Ukrainai, į Rusiją vykstantiems ir prie sienos su šia valstybe besilankantiems Lietuvos piliečiams kyla rizikų dėl pasienyje suaktyvėjusios Rusijos žvalgybos veiklos.
* Rusija savo tikslams pasitelkia prokremliškų pažiūrų asmenis Lietuvoje. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuva griežčiau riboja Rusijos propagandą, mažina jos prieinamumą, tačiau Rusijos propagandos portalams turinį kuriantys asmenys Lietuvoje tęsia veiklą. Lietuvai pradėjus šalinti sovietų kariams skirtus monumentus, prokremliškų pažiūrų aktyvistai eskaluoja šio paveldo objektų klausimus ir siekia į šį procesą įtraukti tarptautines organizacijas. Kremlius suinteresuotas pademonstruoti, kad Rusijos tarptautinė izoliacija mažėja, todėl vyriausybei pavaldžios organizacijos ieškojo Lietuvoje asmenų, norinčių dalyvauti Rusijos užsienio politiką teisinančiuose
tarptautiniuose renginiuose.
* Verslo ryšiai su Rusija ir Baltarusija kelia rizikų nacionaliniam saugumui ir Lietuvos reputacijai. Kai kurie interesų Rusijoje ir Baltarusijoje turintys Lietuvos verslo subjektai siekia toliau vystyti verslą šiose valstybėse. Dalis jų perkelia veiklą į sankcijų netaikančias valstybes arba bando ją vykdyti per ryšių Rusijoje ar Baltarusijoje turinčius asmenis. Organizuodami sankcijų apėjimo schemas, Rusijos subjektai bandė naudotis įmonėmis ir asmenimis Lietuvoje kaip tarpininkais tiekiant Vakaruose pagamintą įrangą į Rusiją.
* Terorizmo grėsmė Lietuvoje išlieka maža, riziką kelia tik pavieniai radikalizuoti asmenys. Tarptautinės teroristinės organizacijos šiuo metu nėra pajėgios rengti išpuolių, juos planuoja ir vykdo pavieniai islamistinę ideologiją remiantys asmenys. Migracijos per Baltarusiją maršrutas tapo vienu iš kelių nelegaliai patekti į Europą. Sąlygas nelegaliai migracijai sudaro ne tik žmonių gabentojai, bet ir Baltarusijos pasienio pareigūnai. Tarp į Lietuvą patenkančių nelegalių migrantų nustatoma ryšių su teroristinėmis organizacijomis turinčių asmenų.