Šiemet gyvenančių iš pašalpų šalyje gali gerokai apmažėti, mat nuo šių metų savivaldybės pačios galės spręsti, kam skirti pašalpas ir kompensacijas. Jas skirstant bus tariamasi su vietos bendruomenėmis, kurios geriau mato, ar nepiktnaudžiaujama valstybės dosnumu.
Šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimai. Pagal juos pašalpų mokėjimo funkcija perduodama merijoms. Šalies savivaldybės nuo šių metų pašalpas gyventojams mokės iš savo biudžetų, o sutaupytų pinigų atgal į biudžetą grąžinti neprivalės.
Į sprendimų dėl pašalpų skyrimo priėmimą bus įtraukti seniūnijų specialistai, seniūnaičiai, vietos bendruomenės atstovai, geriau matantys, kas gyvena iš nelegalių pajamų, o kam socialinės paramos iš tiesų reikia.
Beje, nuo 2012 metų tokia tvarka jau buvo taikoma penkiose šalies savivaldybėse - Akmenėje, Panevėžyje, Radviliškyje, Raseiniuose ir Šilalėje.
Jau pirmąjį 2013 metų pusmetį socialinės pašalpos gavėjų skaičius minėtose savivaldybėse sumažėjo 17,7 proc. (nuo 17,5 tūkst. iki 14,4 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti - 25,1 proc. (nuo 21,9 mln. iki 16,4 mln. litų).
Pavyzdžiui, Šilalės savivaldybė, pasak rajono mero Jono Gudausko, sutaupė iki 35 proc. lėšų, skirtų pašalpoms mokėti.
„Tvarka tikrai pasiteisino. Aišku, pirmaisiais metais gyventojų požiūris į ją nebuvo labai teigiamas, bet pokyčius palaikė verslas. Seniūnijose buvo sudarytos tarybos iš bendruomenių atstovų, socialinių darbuotojų. Jie svarstydavo prašymus dėl pašalpos skyrimo. Žinote, kai maža bendruomenė, visi vieni kitus pažįsta, visai kitaip nei skirstant tik į popierius pažiūrėjus. Bendruomenėse žmonės žino, pažįsta, kas užsienyje uždarbiauja, kas nelegaliai čia uždarbiauja“, - prisiminė meras.
Pasak J.Gudausko, tarp pašalpų prašytojų būdavo ir tokių, kurie grįžę iš užsienio įsigyja automobilius, gyvena neblogai, tačiau vis vien prašo pašalpų. Prašytojai tikindavo, kad naują automobilį jiems padovanojo močiutė ar senelis.
Pašalpų negavę rajono gyventojai imdavo skambinti į savivaldybę ir skųsti kaimynus, pažįstamus, esą ir jiems pašalpos nepriklauso. „Pirmaisiais mėnesiais tokių nepasiteisinusių pranešimų buvo daug. Mes visus juos tikrindavome“, - sakė meras.
Meras pastebėjęs, kad pašalpų negavę rajono gyventojai ilgainiui ima ieškotis darbo.
„Mūsų kraštas žemdirbiškas. Kai reikėdavo kaime surasti darbininką - su žiburiu nerasi. Aš pats esu su tuo susidūręs. Žmogus gauna pašalpą - geriau bare sėdi, nei eis dirbti. Dabar sutinki žmogų po metų, po pusantrų - girdi, kad jau rado, kur padirbti, nes negavo pašalpų, - pasakojo J.Gudauskas. - Politiškai tai yra labai sunkus žingsnis, nes tu atimi iš savo rinkėjų, iš savo rajono žmonių. Taip ir buvo, kad padaugėjo skundų politikams, jog iš žmonių neteisingai atimamos pašalpos, iš pradžių tokių skundų buvo labai daug. Tačiau negalima iš pašalpų gyventi. Mes turime patys gyvenimui užsidirbti. Kai tėvai gyvena iš pašalpų, vaikai irgi iš pašalpų - ką turėsime? Prarasta ateitis, prarasta karta“.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
