respublika.lt

Parlamentarai įvertino savo atlyginimus: gaunamas užmokestis kelia klausimų

(119)
2021 gruodžio 05 10:24:00
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė, Elta

Nors didžioji Lietuvos gyventojų dalis mano, kad Seimo nario darbo vieta prestižinė, viešoje erdvėje neretai pasigirsta kritikos, kad parlamentarų atlyginimai Lietuvoje pernelyg maži. Šiuo metu eilinis Seimo narys į rankas gauna kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų, o tai, pačių parlamentarų vertimu, nėra konkurencingas atlyginimas, galintis į Seimą pritraukti kvalifikuotus, jaunus žmones. Todėl parlamentarai įsitikinę, kad reikia diskutuoti apie galimybę kelti atlyginimus kitos kadencijos Seimui.

×
nuotr. 1 nuotr.
Seimo plenarinis posėdis. Eltos nuotr.

 

Šiuo metu eilinių Seimo narių pareiginė alga be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą siekia 3433,80 euro, neatskaičius mokesčių. Seimo pirmininkas, neatskaičius mokesčių, be priedų gauna 4566,60 euro, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas – 4106,40 euro, Seimo komitetų pirmininkai – 3840,90 euro, jų pavaduotojai – 3628,50 euro. Tuo metu Seimo frakcijų seniūnai, priklausomai nuo frakcijos dydžio, neatskaičius mokesčių, be priedų gauna nuo 3876,30 euro iki 3540,00 eurų.

E. Gentvilas: dėl parlamentarų atlyginimo didinimo reikia platesnio Seimo frakcijų sutarimo

Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad šiuo metu, būdamas Seimo nariu, gauna vieną mažiausių atlyginimų savo karjeroje. Nors politikas tikina, kad šiuo metu alga jį tenkina, tačiau, pasak jo, nemažą dalį jaunų, perspektyvių žmonių Seimo nario atlygimas gali ir atbaidyti.

„Aš visiškai neturiu jokių paskolų, mano vaikai užauginti, man pinigų netrūksta. Bet galvokime apie jaunus profesionalus, kuriems yra būsto paskolos, kurių vaikai neužauginti. Tai jiems Seimo nario atlyginimas maždaug 2 tūkst. eurų į rankas (...) tikrai yra mažai. Palyginkime, ką gali gauti vienoje ar kitoje sferoje prakutęs, profesionalus žmogus, tai ko jam eiti į tą parlamentą. Nes čia atlyginimas yra mažas“, –  teigė E. Gentvilas.

Seimo narys atkreipia dėmesį, kad Lietuvos parlamentarų atlyginimai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje.

„Lietuva turbūt lenkia tik bulgarus ir rumunus. Tai net ir tarp Europos Sąjungos šalių Lietuvos parlamentarų atlyginimai yra nuvertinti ir menki. Tada, kodėl mes stebimės, kad eina į Seimą tie, kurie, perkeltine prasme sakyčiau, butelius po 10 centų renka ir pardavinėja“, – sakė jis.

Politikas atkreipia dėmesį, kad minimali Seimo narių alga kitais metais didėja 15 proc., pasak jo, panašiai per pastaruosius metus paaugo ir vidutinis atlygimas, tuo metu Seimo narių atlyginimai didėjo vos keliais procentais.

Todėl E. Gentvilas pabrėžia, kad Seimo narių atlyginimus yra būtina didinti. Jo teigimu, reikia siekti, kad parlamentarų atlyginimai ilgainiui kiltų iki 3 tūkst. – 3,5 tūkst. eurų eiliniam Seimo nariui.

„Aš tikrai nesakau, kad reikia nuo kitų metų ar nuo kitos kadencijos padidinti atlyginimus iki 3,5 tūkst. (eurų). Bet negali būti taip, kad Seimo narių atlyginimų augimas yra mažesnis negu šalies atlyginimų vidurkio augimas“, – akcentavo jis.

Vis dėlto Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas pabrėžia, kad dėl parlamentarų atlyginimo didinimo būtina ieškoti sutarimo tarp visų Seimo frakcijų.

„Būtų beviltiška ir beprasmiška, jeigu to imtųsi viena frakcija. Tada kitos frakcijos sakytų: šitiems pinigų trūksta. Ir tada prasidėtų populizmo lenktynės, kas labiau apspjaus tuos, kurie pradėjo. Čia reikia susitarti Seimo nariams ir apsispręsti didinti atlyginimus nuo kitos kadencijos. Ir tai turi būti įvairių frakcijų žmonių pozicija“, – sakė E. Gentvilas.

A. Mazuronis: parlamentarų atlyginimai galėtų didėti iki 2 tūkst. 500 eurų į rankas

Opozicinei Darbo partijos frakcijai Seime priklausantis parlamentaras Andrius Mazuronis taip pat sutinka, kad Seimo narių atlyginimai turėtų didėti. Vis dėlto politikas atkreipia dėmesį, kad į Seimą pritraukti kompetentingus, profesionalius kandidatus trukdo ne tik maži atlyginimai.

„Reikėtų matyti kompleksą aplinkybių buvimo politikoje, ne tik atlyginimą. Atlyginimas yra vienas faktorius, kitas faktorius yra, kad, jei žmogus po ketverių metų ar dėl rinkėjų pozicijos, ar dėl savo apsisprendimo nusprendžia išeiti iš politikos, palikti ją, tai praktiškai tam buvusiam politikui visos durys yra uždarytos tiek privačiame sektoriuje, tiek ir viešajame sektoriuje“, – sakė A. Mazuronis.

Politikas taip pat atkreipia dėmesį ne tik į mažus Seimo narių, tačiau ir premjero bei ministrų atlyginimus.

„Dėl Seimo narių tai dar galima sakyti, kad niekam tikę tie Seimo nariai susirinkę, kad 1,9 tūkst. eurų žmonėms, turintiems tik 4 metų kontraktą ir vėliau „vilko bilietą“, sakykime, užtenka. Bet, kai ministras pirmininkas gauna iki 3 tūkst. eurų į rankas, jeigu stažo neturi valstybinėje tarnyboje, ir priima strateginius valstybės sprendimus ateinantiems dešimtmečiams ir kai lygiagrečiai jiems pavaldžių įmonių vadovai gauna po 20 tūkst., man atrodo, kad kažkas valstybėje ne tvarkoje yra ir kažkas turi būti taisytina“, – pabrėžė Seimo narys.

„Kai valstybę valdantys aukščiausio lygio pareigūnai gauna tokius atlyginimus, tai nežinau, gal ir nereikėtų daug reikalauti iš jų“, – pridūrė jis.

A. Mazuronis mano, kad, svarstant kelti Seimo narių atlyginimus, visų pirma, reikėtų įvertinti, kokias algas savo parlamentarams moka kitos valstybės.

„Reikia konkurencingiems būti ir reikia pasižiūrėti, kas darosi Latvijoje, kas darosi Estijoje, kas darosi šiame regione, ir nuspręsti, ar čia gera situacija yra. Man atrodo, kad mes atsiliekame šioje srityje ir pakankamai stipriai“, – pažymėjo jis.

„Jeigu aš, kaip mokesčių mokėtojas, žiūriu, man yra pigiau mokėti daugiau, bet samdyti žmogų, kuris priima protingus, svarius sprendimus į ateitį. Tuos sprendimus, kurie man, kaip mokesčių mokėtojui, duos teigiamą ir pozityvų rezultatą, negu kad mokėti mažai žmogui, kuris nesukuria jokios pridėtinės vertės savo buvimu“, – pridūrė jis.

Parlamentaras mano, kad eilinio Seimo nario atlyginimas galėtų didėti iki 2 tūkst. 500 eurų į rankas.

„Bet čia visuomenės apsisprendimo klausimas, jeigu visuomenę tenkina, galima ir už minimumą bandyti ieškoti Seimo narių ir žiūrėti, kas tada bus“, – sakė A. Mazuronis.

A. Norkienė: diskusija apie Seimo narių atlyginimų didinimą būtų sveikintina

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė taip pat teigia, kad „nėra normalu, kai valstybinių įmonių vadovų algos yra turbūt keturgubai didesnės negu Seimo nario“.

„Manau, kad tai tikrai nėra konkurencinga alga. (...) Tai nėra ta alga, kuri skatintų jaunus žmones kandidatuoti į Seimą. Ypač dabar žiūrint į visą infliaciją, augančias kainas ir t. t.“, – teigė A. Norkienė.

Vis dėlto politikė teigia, kad „valstiečiai“ kol kas neplanuoja inicijuoti Seimo narių atlyginimo didinimo.

„Kol kas tikrai nematome, kad tokia iniciatyva iš mūsų išplauktų. Bet kokiu atveju, dauguma dabar diktuoja visas iniciatyvas ir tai yra normalu, dauguma, jeigu norės, jas ir pasitvirtins“, – sakė ji.

Tačiau politikė pripažįsta, kad konstruktyvi, platesnė diskusija dėl galimo parlamentarų atlyginimo didinimo, įtraukiant visas Seimo frakcijas, būtų sveikintina.

„Manau, kad būtų sveika apie tai padiskutuoti (...). Čia labai daug dedamųjų, apie jas mes turime šnekėti ir įvertinti tuos dalykus, o ne pastoviai užmerkti akis ir galvoti, kad čia kažkaip visa tai išsispręs“, – pažymėjo A. Norkienė.

A. Vyšniauskas: reikia spręsti bendras viešojo sektoriaus atlyginimų problemas

Savo ruožtu Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Vyšniauskas mano, kad Seimo narių algos turėtų keistis tik sprendžiant bendras viešojo sektoriaus atlyginimų problemas. Kita vertus, jo teigimu, Seimo nario algos dydis nėra esminė problema, nes, tikino jis, į parlamentaro poziciją žmonės turi pretenduoti ne tik dėl atlyginimo.

„Jeigu Seimo nariai nori, kad augtų jų atlyginimai, tai pirmiausiai turi augti valstybės tarnautojų, mokytojų ir kitų profesijų žmonių algos kaip bendras sisteminis sprendinys“, – Eltai sakė A. Vyšniauskas.

„Ir politika nėra vien tik atlyginimai, politika turi ir tą tarnystės momentą, kad tu tarnauji žmonėms ir tam tikra prasme tu gauni kažkokį įvertinimą, ir emocinį, ir moralinį, per tuos darbus, kuriuos padarai, matydamas žmonių, kuriems padedi, akis, matydamas gerus darbus ir panašiai“, – taip pat pabrėžė jis.

Nors politikas pripažįsta, kad atlyginimų klausimą galima spręsti, vis dėlto, pasak jo, didinti atlyginimus tik Seimo nariams būtų nesąžininga.

„Jeigu mes žiūrime į perspektyvą, aš sutinku, kad viso viešojo sektoriaus atlyginimų klausimą reikia spręsti. Nėra gerai, kai yra valstybinių įstaigų, kurių vadovų atlyginimai yra didesni nei prezidento atlyginimas ir pan. Tai tas disproporcijas reikia spręsti“, – sakė A. Vyšniauskas.

„Taip, Seimo nario atlyginimas nėra toks didelis kaip, pavyzdžiui, kokio nors valstybinės įmonės vadovo. Tačiau atlyginimai yra tokie, kokie yra. Kiekvienas žmogus, kandidatuodamas rinkimuose, turi įsivertinti, koks tas atlyginimas bus, ir priimti sprendimą, ar tas atlyginimas yra tinkamas“, – pažymėjo parlamentaras.

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (119)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUMAŽĖJIMAS: Išmaniųjų telefonų pardavimų pasaulyje augimas 2021-ųjų paskutinį ketvirtį per metus sumažėjo iki 1%, rodo rinkos tyrimų kompanijos „Canalys“ duomenys.
  • SKIRTUMAS: 2021-aisiais šalies verslui suteikta 82% daugiau paskolų nei 2020 m. ir 30% daugiau nei 2019 m.
  • PIKETAS: Koncerno „Achemos grupė“ valdomos didžiausios Klaipėdos uosto krovos kompanijos („Klasco“) profesinė sąjunga planuoja surengti valandos trukmės piketą dėl mažiau nei tikėtasi padidintų darbuotojų atlyginimų.
  • REKORDAI: Sparčiausiai Europos Sąjungoje augančios pieno supirkimo kainos Lietuvoje toliau gerina visų laikų rekordus – vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina stambiesiems ūkiams mūsų šalyje praėjusį gruodį gerokai viršijo Bendrijos vidurkį ir pasiekė 466,62 eurus už toną.
  • TRŪKUMAS: Keliems valdančiosios koalicijos atstovams nebalsavus „už“, Seime pristigo balsų priimti Vyriausybės siūlytą įstatymą dėl privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo, kuris turėjo įsigalioti nuo vasario vidurio.
  • ATNAUJINIMAS: Praėjusią savaitę planuotas E. sveikatos sistemos atnaujinimas, kuris leis užtikrinti automatizuotą ir kokybišką duomenų apsikeitimą tarp E. sveikatos sistemos ir kitų su sveikatos apsauga susijusių informacinių sistemų, bus atliekamas penktadienio, sausio 21-osios, vakare, praneša Registrų centras ir ragina gyventojus bei sveikatos priežiūros specialistus iš anksto susiplanuoti darbus.
  • REITINGAI: Naujausios tyrimų bendrovės „Gallup“ atliktos apklausos duomenys rodo, kad pritarimo J. Bideno darbui reitingas šiuo metu siekia tik 40 proc., palyginti su 57 proc. jo kadencijos pradžioje.
  • TAUPYMAS: Lietuvos vartotojų optimizmas mažėja: tarptautinės bendrovės „NielsenIQ“ tyrimo duomenimis, daugėja žmonių, ieškančių būdų taupyti kasdienėms reikmėms.
  • SVARSTYMAS: Seimas ketvirtadienį skubos tvarka ketina apsispręsti dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, numatančių medikams ir socialiniams darbuotojams taikyti privalomą skiepijimą nuo COVID-19 ligos.
  • SPRENDIMAS: Šveicarija trečiadienį nusprendė atsisakyti atvykstančių į šalį paskiepytų ar pasveikusių žmonių testavimo dėl COVID-19 ir šį sprendimą palankiai vertina šalies turizmo pramonė.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar džiaugiatės, jog Seime nepriimtas privalomas skiepijimas?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kaip vertinate Sausio 13-osios minėjimą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +3 C

-2 +2 C

 

-5 0 C

-2 0 C

-2 +1 C

 

-4 -2 C

0-12 m/s

0-13 m/s

 

0-6 m/s