Įstatyme numatyta reglamentuoti Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką.

Seimo narių atostogų įteisinimas jau kelis metus labiausiai kaitina politikų aistras. Šiuo klausimu politikai yra registravę savo pasiūlymus, tačiau naujame įstatymo projekto variante apie Seimo narių atostogas nekalbama. Straipsnyje, reglamentuojančiame Seimo narių darbo ir poilsio laiką, nurodoma, kad „Seimo nario veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visą kadencijos laiką. Seimo narių darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo nariai laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių nariai jie yra, posėdžių planuoja savarankiškai“.

Jeigu Seimas pritartų įstatymo projektui, jam įsigaliojus nuo 2022 sausio 1 d. kalbama apie apgyvendinimo Seimo viešbutyje sąlygas, o nuo 2024 metų įsigaliotų nauja straipsnio, reglamentuojančio aprūpinimo būstu redakcija, kurioje atsiranda būsto nuomos kompensacija.

Gyventi Seimo viešbutyje galėtų pretenduoti parlamentaras, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per pastaruosius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro.

Projektas numato, kad Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis. Kitos Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos (už dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas) būtų kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka.

Tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti naujos įstatymo nuostatos dėl Seimo nario aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti, kuriose kalbama apie gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją.

Teisę gauti tokią kompensaciją turėtų Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro.

Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą.

Įstatymo projekte reglamentuojamas parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimas. Jame numatyta, kad užsiimti veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, draudžiama, bet dėl epizodinės veiklos yra išimčių.

Įstatymo projektas numato, kad Seimo narys turi teisę gauti pajamų iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tai negali peraugti į sistemingą darbą ar verslą, taip pat turi būti vengiama viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Seimo nariams, kaip numato projektas, nedraudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastaisiais ar garbės nariais.

Projektas numato, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, Seimo nario asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos.

Siūloma numatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų, visuomet turi būti daromas vaizdo įrašas.

Siūloma, kad Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.

PAPILDYTA

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektui.
Po svarstymo projektą palaikė 100 Seimo narių, niekas nebuvo prieš,susilaikė 21 parlamentaras. Jo dar laukia priėmimo stadija.

Įstatyme numatyta reglamentuoti Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką.

Seimo narių atostogų įteisinimas jau kelis metus labiausiai kaitina politikų aistras. Šiuo klausimu politikai yra registravę savo pasiūlymus, tačiau naujame įstatymo projekto variante apie Seimo narių atostogas nekalbama. Straipsnyje, reglamentuojančiame Seimo narių darbo ir poilsio laiką, nurodoma, kad „Seimo nario veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visą kadencijos laiką. Seimo narių darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo nariai laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių nariai jie yra, posėdžių planuoja savarankiškai".

Jeigu Seimas pritartų įstatymo projektui, jam įsigaliojus nuo 2022 sausio 1 d. kalbama apie apgyvendinimo Seimo viešbutyje sąlygas, o nuo 2024 metų įsigaliotų nauja straipsnio, reglamentuojančio aprūpinimo būstu redakcija, kurioje atsiranda būsto nuomos kompensacija.

Gyventi Seimo viešbutyje galėtų pretenduoti parlamentaras, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per pastaruosius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro.

Projektas numato, kad Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją pagal patvirtintus tarifus ir apskaitos prietaisų rodmenis. Kitos Seimo narių gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos (už dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas) būtų kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka.

Tačiau nuo 2024 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti naujos įstatymo nuostatos dėl Seimo nario aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, reikalingomis jo parlamentinei veiklai vykdyti, kuriose kalbama apie gyvenamosios patalpos nuomos kompensaciją.

Teisę gauti tokią kompensaciją turėtų Seimo narys, kurio deklaruota nuolatinė gyvenamoji vieta Seimo rinkimų dieną yra toliau negu 50 kilometrų nuo Vilniaus miesto centro ir kuris neturi ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 50 km nuo Vilniaus miesto centro.

Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste, kad būtų užtikrinta galimybė Seimo nariui išsinuomoti jo parlamentinei veiklai tinkamą būstą.

Įstatymo projekte reglamentuojamas parlamentinei veiklai skirtų lėšų panaudojimas. Jame numatyta, kad užsiimti veikla, nesuderinama su Seimo nario statusu, draudžiama, bet dėl epizodinės veiklos yra išimčių.

Įstatymo projektas numato, kad Seimo narys turi teisę gauti pajamų iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat sudaryti su tuo susijusius sandorius. Tačiau tai negali peraugti į sistemingą darbą ar verslą, taip pat turi būti vengiama viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Seimo nariams, kaip numato projektas, nedraudžiama būti bendrijų, visuomeninių organizacijų ar kitų asociacijų paprastaisiais ar garbės nariais.

Projektas numato, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, Seimo nario asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik generalinio prokuroro ar jo pareigas einančio generalinio prokuroro pavaduotojo sutikimu, dalyvaujant ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Ši nuostata netaikoma, kai Seimo narys yra užkluptas darantis nusikalstamą veiką ar tuoj pat po jos.

Siūloma numatyti, kad krata ar poėmis Seimo nario darbo patalpose Seimo rūmuose gali būti atliekama tik dalyvaujant Seimo pirmininkui ar vienam iš Seimo pirmininko pavaduotojų, visuomet turi būti daromas vaizdo įrašas.

Siūloma, kad Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.