Seimui antradienį nepavykus priimti įstatymo pataisų, siūlančių pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose karantino sąlygomis dirbantiems medikams mokėti 50–100 proc. dydžio priedus, parengtas naujas, medikams palankesnis Žmogaus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų projektas.
Pagal šį „valstiečių“ atstovų – Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės ir parlamentaro Dariaus Kaminsko įregistruotą projektą, karantino metu sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, dirbantiems pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai (biudžetinių įstaigų darbuotojams) arba mėnesinė alga (viešųjų įstaigų darbuotojams) didinami nuo 60 iki 100 procentų, atsižvelgiant į konkretaus sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojo vykdomų funkcijų pobūdį, sudėtingumą ir atsakomybės lygį, darbo krūvį ir veiklos mastą.
Projekto autorių teigimu, koronaviruso infekcijos sustabdymui yra reikalingas profesionalus, motyvuotas ir socialinėmis garantijomis apsaugotas sveikatos priežiūros įstaigų personalas.
Pasak jų, projekto rengimą paskatino siekis pašalinti įstatyme numatytų socialinių garantijų spragas. Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme numatomos socialinės garantijos asmenims, dirbantiems ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose.
„Deja, dabartinis reguliavimas sudaro sąlygas tam tikrai grupei darbuotojų likti be socialinių garantijų netekto darbingumo atveju, jeigu jie neturi galimybės apskaičiuoti pastarųjų trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkio. (...) Draudimas netekto darbingumo atvejams yra susietas su paskutinių trijų mėnesių darbo užmokesčio vidurkiu, todėl asmuo, nedirbęs Lietuvoje pastaruosius tris mėnesius, arba dirbęs sumažintu krūviu, bet atitinkantis kitas įstatyme numatytas sąlygas, negalėtų pasinaudoti šia socialine garantija arba jam suteikiama garantija būtų neproporcingai maža, ir todėl įstatymas negalėtų pasiekti šiomis specialiomis garantijomis keliamo tikslo“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Įstatymo pataisos numato, kad „darbuotojai tam laikui, kai teikia sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdo arba dalyvauja vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, yra draudžiami darbingumo netekimo atvejams valstybės biudžeto lėšomis suma, lygia jų paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio vidurkiui, padaugintam iš 12, bet ne mažesne kaip 24 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos ir ne didesne kaip 48 Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos“.
Kaip pastebi įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai Asta Kubilienė ir Darius Kaminskas, darbo užmokesčio didinimui reikės Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir valstybės bei savivaldybių biudžetų lėšų, kurių tikslaus poreikio šiuo metu nustatyti neįmanoma.
Artimiausias Seimo plenarinis posėdis, kurio metu būtų pateiktos šios įstatymo pataisos, planuojamas balandžio 7 d.