respublika.lt

Pandemijai nepavyko suartinti valdžios ir liaudies (18)

2021 vasario 21 07:00:44
Danutė ŠEPETYTĖ

Žmogus daugiau ar mažiau jaučia karantino nepatogumus, stresą, kartais ir bejėgystę, bet geradariai vis primena, kad net išsikvėpusi pandemija jam geruoju nesibaigs. Tikinama, kad, ko gero, ketvirtadalis visuomenės neapsieis be psichologų pagalbos ir, apskritai, žmogui prireiksią ne vienerių metų, kol karantino košmaras pasimirš... Psichoterapeutas Olegas LAPINAS yra kitos nuomonės.

×
nuotr. 1 nuotr.
Per pirmąjį karantiną buvo daugiau sutrikimo, nes buvo daugiau nežinios. Redakcijos archyvo nuotr.

 

- Kaip apibūdintumėte psichologinį šiandienos foną? - „Respublika" paklausė psichoterapeuto.

- Natūralu, kad liūdesio, pykčio, agresyvumo lygis per karantiną yra padidėjęs, tai rodo ir Žmogaus studijų centro atliktas tyrimas. Žmonės, būdami namie, dažniau ir susipyksta, dažniau jaučia nuobodulį. Jaunimas pasiilgsta draugų, vaikščiojimų į paskaitas, šeimos nariai pasiilgsta asmeninės erdvės, - įtampos yra daugiau ir ypač ten, kur gyvena daugiau žmonių po vienu stogu...

- Kuriai karantino sąlygai žmogus yra jautriausiais?

- Tarp mano klientūros - negalėjimui keliauti, atsisakymui įprastinių kelionių: žiemą slidinėti, vasarą - į šiltus kraštus. Kitas dalykas - priverstinis darbas iš namų. Kai dirbi iš lovos, neretai su pižama, ir kai lieki toje pačioje terpėje atitinkamai nesiruošdamas pereiti į kitą erdvę, kurioje paprastai tampi kitoks, - buvusio vaidmens kolektyve nekompensuoja nuotolinis bendravimas; jis yra tik kompromisas. Trečias dalykas - vaikai, kurie taip pat mokosi nuotoliniu būdu arba neina į darželį: jie daugiau matomi, vadinasi, gauna daugiau ir pastabų, daugiau priekaištų, jie neturi kaip pasislėpti nuo savo tėvų kontrolės. Ketvirtas dalykas - paūmėja kai kurių žmonių ir taip linkusių į depresiją, nerimą depresyvumas, nerimastingumas. Kadangi jie ir taip linkę save kaltinti, dar labiau save puola ir graužia, kai pasijunta neproduktyvūs. Nerimastingi žmonės labai imlūs negatyviai informacijai tiek apie užsikrėtimo lygį, tiek apie skiepijimosi pavojus, nuolat gąsčiojasi, ar tik nepasigavo viruso, ar tik valdžia nesistengia ką nuslėpti nuo visuomenės, - bet kokia dviprasmiškesnė informacija dar daugiau žibalo šliūkšteli į ugnį.

- Sakoma, kad 18-29 metų jaunimas sunkiau susitaiko su apribojimais. Ar tai nėra susiję su tuo, kad Nepriklausomybės karta įpratinta gyventi laisvės sąlygomis, įpratusi gauti, imti, o ne duoti?

- Nemanau, kad tarybiniai žmonės mažiau norėjo gauti. Pavyzdžiui, aš, gyvenęs tarybiniais laikais, savo kartos godumą vertinu kaip didesnį, nes tuo metu žymiai sunkiau buvo ką nors gauti. Devintajame ir paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tėvai dėl ekonomikos nuosmukio stengėsi kuo daugiau uždirbti, buvo pasirengę pinigą spausti iš bet ko. Dabar, ačiū Dievui, stabilesni laikai ir tokio perdėto pinigo vaikymosi aš nematau. Šiuolaikinis žmogus turi daugiau galimybių gauti, todėl jis nėra toks godus daiktams, materialinėms gėrybėms. Sakyčiau, jis nuolaidžiau žiūri į kokį nors pirkinį ir noriau prisideda prie kokio nors idealistinio, pvz., gamtos saugotojų, judėjimo. Mano supratimu, šiuolaikinio jaunimo gyvenimo būdas kur kas judresnis, negu jų tėvų; jie įpratę keisti šalis, miestus, todėl kur kas sunkiau susitaiko su apribojimais, ir išgyvena juos sunkiau. Tipiški skundai: „aš negaliu važiuoti pas draugus" , „aš turiu sėdėti su tėvais", yra tokių, kurie išgyvena, negalėdami eiti į paskaitas, kur jų laukia nauji įspūdžiai.

- Kokias emocijas tai sukelia?

- Liūdesį, pyktį agresiją. Labai dažnai didėja įtampa santykiuose su tėvais. Įsivaizduokite, kaip nukenčia jaunuolio orumas, jei iki karantino jis nuomojosi butą, gyveno su drauge, o dabar, būdamas 25-erių, priverstas sėdėti su tėvais. Jis jaučiasi menkinamas, pyksta, kad su juo elgiamasi kaip su mažu. Jis priekaištauja sau, kad ilgiau miega, daug laiko praleidžia tuščiai, kad nesveikai maitinasi, kad tunka ir kartais jaučia agresyvius impulsus tėvams... Izoliuoto žmogaus elgseną galėtume palyginti su zoologijos sodo narve laikomų gyvūnų elgesiu: dažnai matome, kad jie apatiški, kad jų akys yra prigesusios ir jie neranda sau vietos; visai kitaip jie jaučiasi būdami gyvoje gamtoje.

- Šuo ir kariamas pripranta, sako liaudies patarlė. Jau įsmukome į antrąjį pandemijos karantiną ir mažumėlę keista, kad pasipriešinimo ne mažiau...

- Manyčiau, atvirkščiai. Pagal stresinę situaciją, sakyčiau, per pirmąjį karantiną buvo daugiau sutrikimo, nes buvo daugiau nežinios. Miestai buvo ištuštėję, neveikė kultūros įstaigos, dirbo tik keli prekybos centrai. Tuomet buvo kur kas daugiau nerimo, sumaišties, nes trūko medicininių kaukių, dezinfekcinio skysčio ir buvo apstu informacijos apie masines viruso aukų kapavietes, ypač Italijoje. Šiuo metu, nežiūrint į tai, kad yra žymiai daugiau užsikrėtusių, karantinas suvokiamas kaip tikėtas dalykas, tiek kaukė, tiek rankų dezifekavimas jau tampa įprastine priemone. Be to, ir socialinė izoliacija žmogui jau yra pažįstama. Nauja yra tai, kad šis karantinas trunka ilgiau, negu praėjusį pavasarį, ir didelės šventės, kai priimta būriuotis, eiti į svečius, turiu galvoje Kalėdas, sutapo su karantinu, todėl socialinės izoliacijos pojūtis tuo metu buvo ryškesnis. Jį aštrino ir sustiprinti policijos postai, apribojus judėjimą tarp savivaldybių. Kita vertus, galimybės kavinėms bei restoranams tiekti patiekalus išsinešti per antrąjį karantiną buvo didesnės, jau paremtos šiokia tokia patirtimi. Tad iš tiesų dabar matom tam tikros adaptacijos požymių, nes nėra nieko nauja, su kuo žmogus nebūtų susidūręs per pirmąjį karantiną, be to, jau ateina skiepai. Žinoma, nestinga tų, kurie jais nepasitiki, bijo, - dabar daugiau gandų ir baimių, susijusių su skiepais.

- Sakoma, žmones gali suvienyti bendras priešas. Kaip manote, ar virusas atliks tokį vaidmenį, ar iš pandemijos išeisim vieningesni, labiau mylėdami artimą savo?

- Man atrodo, tai jau vyksta, bet ne vertikalinėje, o horizontalinėje plotmėje. Tai reiškia, kad žmonės, kurie anksčiau nebuvo pažįstami, dabar gali pažinti vienas kitą bendraudami per internetinius tinklus. Net su tais žmonėmis, kurie buvo labai tolimi pvz., kino žvaigždės, ir nepasiekiami, dabar galime pajusti tam tikrą bendrumo jausmą, nes per karantiną gyvendami skirtinguose žemynuose, gyvename panašiomis sąlygomis. Tačiau vertikalinėje plotmėje tarp mūsų ir valdžios tebetvyro toks pat nepasitikėjimas, įtarumas, ar tik valdžia ko nors neslepia nuo mūsų; susipriešinimas tarp valdžios ir liaudies paaštrėja dar ir dėl to, kad ir anksčiau nebuvo didelio pasitikėjimo. Tose šalyse, kur tradiciškai valdžia save laiko elitiniu sluoksniu ir atitinkamai elgiasi, paaštrėja nepasitikėjimas ir baimės, prasiveržiančios protestais, demonstracijomis. Visai kita padėtis yra ten, kur vertikalė yra labai maža, pvz., Skandinavijos šalyse, kur prezidentas važinėja dviračiu į darbą, kur ministrai dirba tokį pat prasmingą darbą, kaip ir jūs, ir gauna panašų atlyginimą, - kur valdžia iš tikrųjų atstovauja valstybės piliečiams; šie jos atžvilgiu nepuoselėja nerealistinių lūkesčių, todėl ir nepatiria tokio didelio nusivylimo.

- Psichologai nesiliauja pranašavę, kad pandemijos ir karantino pasekmes žmogus jaus ne vienerius metus. Kokį pėdsaką jos paliks ateičiai?

- Beveik kiekviena karta yra susidūrusi su kažkokiu force majeure: nerasime kartos, kuri nebūtų patyrusi arba karo, arba bado, arba kokios nors epidemijos.Virusinės epidemijos lydi žmoniją nuo tada, kai atsirado dideli miestai, kai ten susidarė didelė koncentracija žmonių. Dėl to atsirado ir kanalizacija, ligoninės ir t.t., ir panašiai. Todėl neabejoju, kad ši epidemija pasitarnaus kaip gera treniruotė ne tik mobiliosioms sanitarinėms tarnyboms, bet ir įeis į medicinos istoriją, kaip gera pamoka bandant suvaldyti pandemiją. Nekalbu apie tai, kad įtvirtins kai kuriuos higienos įpročius, pvz., dažniau plautis rankas ir dėvėti kaukes, kaip jau daugelį metų daro rytiečiai dideliuose miestuose.

- O kaip tai atsilieps žmogaus psichikos sveikatai?

- Žmogaus psichikos sveikata dažniausiai siejasi ne su išorės faktoriais, o su įsitikinimais. Jeigu žmonės šiuo metu suranda būdų, kaip išgyventi pandemijos sąlygomis (tai gali būti darbas iš namų, tai gali būti naujos platformos internete ar naujas verslo planas), tokiu atveju atsiranda, ir net stiprėja, įsitikinimas, kad galima prisitaikyti prie įvairių situacijų. Šis įsitikinimas gali būti labai naudingas ateičiai. Na, ir atvirkščiai, įsitikinimas, kad aplink vieni priešai, kad žmogus yra bejėgis ką nors pakeisti, psichikos sveikatos atžvilgiu bus nekoks, nes epidemija įtraukiama į sąrašą, kuriame yra suregistruotos visos žmogaus silpnybės ir visos aplinkinių ydos. Iš esmės psichinei sveikatai didelę reikšmę turi tai, kaip žmogus interpretuoja susidariusią situaciją ir save patį joje. Tai iš dalies yra paties žmogaus pasirinkimas, iš dalies - žiniasklaidos ir iš dalies - jo aplinkos reakcijos: kaip į tai žiūrima, kas ir kaip apie tai rašoma, kaip apie tai kalbama. Taip, išoriniai stresoriai užaštrina mūsų psichiką, tačiau taip nėra ir niekada nebuvo, kad ji tiesiogiai priklausytų vien nuo išorės stresorių, nes žmonija niekuomet negyveno šiltnamio sąlygomis. Psichikos sveikatos rodikliai nekoreliuoja su stichinių nelaimių kiekiu. Atvirkščiai, nerimo, psichikos sutrikimų daugiau matome palyginti ramiais laikais, o sočiais laikais žmonės daugiau depresuoja ir daugiau serga neurozėmis, negu kokių nors kataklizmų ištikti.

- Bet juk ta bejėgystė buvo paliudyta globaliu mastu.

- Stebėdamas savo draugus, pažįstamus, pacientus, mačiau juose ne bejėgystę, bet pasimetimą. Tikriausiai bejėgiai jaučiasi tie, kurie ir iki tol gulinėjo lovoje ir nieko nebuvo padarę. Galbūt, pasikeitus aplinkybėms, bejėgiai pasijuto aktyvūs žmonės, priversti būti ne tokie aktyvūs arba tie, kurie jaučiasi stiprūs galėdami kontroliuoti kitus bei aplinkybes. Jie galbūt pasijus suirzę, galbūt nuobodžiaus. Žmogus jaučiasi bejėgis dažniausiai tada, kai mato, kad nuo jo niekas nepriklauso. Jeigu jis daro kažkokius veiksmus, jei jis ieško išeities, jei suranda viltį, ko imsis, kai baigsis karantinas, ir su ilgesiu žiūri į ateitį, jis formuoja situaciją, kuri priklausoma ir nuo jo. Tad nedrįsčiau pasakyti, kad vidutinis lietuvis dėl karantino pasijuto bejėgis, - pasakyčiau, kad jis pasijuto labiau apribotas, ir tiek.

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (18)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar manote, kad homoseksualizmas tai liga?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Koks Jūsų požiūris į mero rinkimus?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
1. Vitas Tomkus: GEROVĖS VALSTYBĖ YRA PEDERASTŲ VALDŽIA PLIUS VISO PASAULIO SKAITMENIZACIJA! („Pederastais“ liaudis paprastai vadina tuos, kurie kenkia savo Valstybei)
2. Olava STRIKULIENĖ: Lietuva 2146 m.: tegyvuoja „оно"
3. Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
4. Vitas Tomkus: TĖVYNE, TAU MŪSŲ ŠIRDŽIŲ SUTARTINĖ!
5. Civilizacijos griovimas yra užsakytas ir apmokėtas
6. Vitas Tomkus: APIE NACIONALINES VERTYBES, NACIONALINĘ LRT IR NACIONALINĘ IDĖJĄ
7. Algimantas RUSTEIKA: Geras pensininkas - miręs pensininkas
8. Danutė ŠEPETYTĖ: Klausimas tautiečiui: ar dar ne per karštas vanduo?
9. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie atmintį
10. Skirmanto Malinausko melas ir „tiesa“
11. Vitas Tomkus: KADA KARAS?
12. Raimondas DIKČIUS: Koronapandemijos scenarijui – šimtas metų
13. Nuo šiol VLKK draus žodį „pederastas“
14. Algimantas RUSTEIKA: Seimo rinkimų reforma (Idėja Lietuvai Nr.3)
15. Olava STRIKULIENĖ: Laisvoji A.Tapino televizija - priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo
16. Vito TOMKAUS Sekmadieninis pamokslas, buvusiam giminaičiui Skirmantui MALINAUSKUI
17. Vitas Tomkus: SUBINLAIŽIŲ „AUKSO AMŽIUS“
18. Gintaras FURMANAVIČIUS: Apie patyčias
19. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
20. Gintaras Furmanavičius: APSIVOGUSIEMS GĖJAMS KRENTA KAUKĖS
21. Vitas Tomkus: RINKTI AR NERINKTI?
22. Vitas Tomkus: O AŠ IR TOLIAU PALAIKYSIU RUSIJĄ, NORS VISI PASIUSKIT!
23. TOMKUS VS MALINAUSKAS (2)
24. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
25. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+2 +7 C

+1 +5 C

 

-1 +5 C

+4 +11 C

+1 +8 C

 

+3 +6 C

0-8 m/s

0-9 m/s

 

0-8 m/s

       

Nuorodos