respublika.lt

Pagalba smulkiesiems ūkininkams ar stūmimas į pašalpininkų gretas?nuotraukos (3)

2019 birželio mėn. 14 d. 13:54:59
Dalia BYČIENĖ

Nuo kitų metų bus leidžiama tapti bedarbiais ir ūkininkams. Ši pataisa sukėlė diskusijas, ar įvairių lengvatų iš valstybės gaunantiems žemdirbiams, be to, mokesčių nuo ES paramos nemokantiems ūkininkams tikrai reikia leisti gauti bedarbio pašalpas. Visgi įstatymo pataisa tų turtingųjų ūkininkų nepalies - ji būtina tiems, kurie turi mažą žemės plotą ir turėjo papildomai dirbti, kad išgyventų.

×
nuotr. 8 nuotr.
Žemės lopinėlį turintys asmenys, netekę darbo, galės pretenduoti į socialinę paramą. Eltos nuotr.

 

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalios Užimtumo įstatymo pataisa, kuri leis gauti bedarbio statusą asmenims, vykdantiems individualią žemės ūkio veiklą, kai jų žemės ūkio valdos dydis yra ne daugiau nei 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV). Iš tokio nedidelio ūkio duodamų pajamų savininkai pragyventi negalėjo, todėl dažnas stengdavosi susirasti darbą, o jo netekus tas žemės lopinėlis jiems užkirsdavo kelią dalyvauti Užimtumo centro programose.

Šią žinią smulkieji žemdirbiai, kuriuos palies ši pataisa, sutiko labai džiugiai, tačiau nuomonių yra įvairių, net pamąstymų, kad ši socialinė grupė yra proteguojama. Kai kurių skeptikų nuomone, tai tik padidins pašalpininkų skaičių. Vis tik nerimas gali būti nepagrįstas, nes užimtumo pašalpos yra gana griežtai reglamentuojamos.

Ne tas gelbėjimo ratas

„Reikia padėti ūkininkams, kad jie galėtų ūkininkauti, o ne dalinti visų pinigus. Žemės ūkio ministerija visai neruošia žmonių, užsiimti kokiomis nors veiklomis, tik dalija nacionalinio biudžeto pinigus“, - tokios nuomonės apie valstybės sprendimą suteikti bedarbio statusą mažai žemės turintiems ūkininkams yra Šeimos ūkininkų sąjungos vadovas Vidas Juodsnukis.

Jo manymu, mažųjų ūkininkų skurdas kyla iš to, kad Europos Sąjungos lėšos išdalytos siauram ratui, vietoj to, kad būtų mestas pagalbos ratas smulkiesiems, kurie iš savo kelių hektarų be pagalbos neišgyvena, todėl dar turi ieškotis papildomo darbo.

Žemdirbiai pritaria

O Šakių r. sav. Žemės ūkio skyriaus vedėja Irena Žemaitienė įsitikinusi, kad tokia pagalba bus labai naudinga. Žmonių, kurie norėtų dirbti ir dar iš savo žemės šiek tiek prisidurti, esą nemažai. Netekus darbo, Užimtumo centre jiems pasako, tavęs negalime registruoti bedarbiu, nes esi žemės savininkas.

„Žmonės net pardavinėja savo trihektarius, kad galėtų patekti į laukiančių darbo sąrašus. Bėda tik ta, kad priimant pataisą, niekas nesitarė su savivalda“. Jos manymu, tariantis su savivaldos atstovais daug kas būtų aiškiau visuomenei, nebūtų šnekų apie protekcijas.

„Susiduriame su tuo nuolat. Sužinoję apie naują galimybę, darbo netekusieji, bet šiek tiek žemės valdantys žmonės sunerimę, klausinėja, kaip jiems elgtis. Dažnas teiraujasi, kieno vardu galėtų perregistruoti savo sklypelį, kad tik galėtų vėl ieškotis kito darbo. Žinoma, iš turimų 3-4 hektarų žemės jie neišgyvens. Niekas jiems nesiūlo paramos, kurios pagalba pagalėtų ūkį vystyti ir svajoti apie realias pajamas. Jie tikrai nesiekia tapti pašalpininkais“, - užtikrinta ir Vilkaviškio r. sav. Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė.

Bando išgyventi

Paklausėme poros vilkaviškiečių nuomonės, ar įstatymo pataisa pagerins jų situaciją. Vilkaviškietis, veterinarijos gydytojo specialybę turintis Rolandas (pavardė žinoma - aut. past.) pasakojo prieš mėnesį netekęs samdomo darbo vienoje įmonėje.

„Į Užimtumo centrą atėjau ne pašalpos ieškoti. Pasakiau, kad netekau darbo, noriu susirasti kitą, bet išgirdau, kad manęs negali priskirti ieškančių darbą kategorijai, nes turiu registruotą ūkį, 3,5 hektaro, kuriame laikau keliolika avilių bičių. Teko ūkį perrašyti mamai ir tik tada mane įrašė į ieškančiųjų darbo sąrašus. Nežinau, kaip greitai pavyks susirasti darbą, norėčiau sugrįžti prie savo specialybės“, - pasakojo vyras. Įstatymo pataisai įsigaliojus, ketina savo ūkį vėl susigrąžinti.

33 m. Gintarė O. (pavardė žinoma - aut. past.) - jaunoji ūkininkė, verčiasi pienininkyste. Nuosavos žemės mergina turi 4 hektarus ir jos bei ūkio prarasti nenori. „Dar išgyvenu su tomis karvutėmis, bet po šios karštos vasaros ir dėl tokių menkų pieno supirkimo kainų gali tekti ieškotis kitų galimybių.

Kai įstatymo pataisa įsigalios, galėsiu registruotis darbo biržoje, gal pasiūlys pasitobulinti. Nebereikės bent ligonių kasai mokėti, nes su tokiomis pajamomis iš gyvulių kiekvienas euras praverčia“, - sakė mergina.

Idėją parsivežė

Užimtumo įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravę Seimo Socialdemokratų darbo frakcijos seniūno pavaduotojas Algirdas Butkevičius ir šios frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad, priėmus siūlomą projektą, būtų mažinama skurdo rizika.

„Yra dvi kategorijos žmonių. Pirmieji gyvena kaime ir dirba viešajame sektoriuje. Jie turi nedaug žemės, jos kai kada ir nedirba. Ir kada jų darbo santykiai nutrūksta, jie ne tik nebetenka uždarbio, bet nebeturi teisės į nedarbo išmoką, negali dalyvauti valstybės remiamose persikvalifikavimo programose. Ir tik todėl, kad turi truputį žemės.

Antra kategorija žmonių yra tie, kurie verčiasi iš to nedidelio sklypelio (iki 4 EDV). Jei yra daug šeimos narių ir pajamos mažos, jie turi teisę į socialines pašalpas, o ta šeima, kuri turi žemės ir nori dar prisidurti iš darbo viešajame sektoriuje, netekę darbo netenka jokių teisių į paramą. Čia paprasčiausias socialinio teisingumo klausimas“, - aiškino Seimo narys. Anot A.Butkevičiaus, ši pataisa kaimo neišgelbėtų, bet tikrai padėtų žmonėms.

„Šią idėją išgirdau dalyvaudamas viename Europos tarybos komiteto posėdyje (A.Butkevičius yra Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos Lietuvos delegacijos vadovas - red. past.). Tame posėdyje buvo labai sukritikuota mūsų žemės ūkio sektoriaus reforma. Ypač mūsų trihektarių politika“, - sakė Seimo narys.

***

Verta žinoti

Žemės ūkio ministerijos skaičiavimais, dėl bedarbio pašalpos galėtų kreiptis apie 5,9 tūkst. darbo netekusių žmonių, už kuriuos iki darbo netekimo buvo mokami socialinio draudimo mokesčiai.

Bedarbio statusas galės būti suteiktas individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, kai jų turimos žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra mažesnis nei 4 ekonominio dydžio vienetai (EDV). 1 EDV yra lygus 1 tūkst. 200 eurų. Taigi, per mėnesį - iki 400 eurų.

Skaičiuojama, kad ne didesnį kaip 4800 eurų pelną gali gauti ūkininko ūkis, laikantis 11 melžiamų karvių arba iki 32 mėsinių galvijų, taip pat auginantis iki 17 ha kviečių, sodinantis iki 6 ha bulvių, laikantis 84 avilius bičių. Tuo pačiu pabrėžiama, kad šie duomenys yra sąlyginiai. Gana dažnai šie sklypai yra neišnaudojami, nes žmonės neturi ūkininkavimo priemonių.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (3)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ŽEMĖS DREBĖJIMAS: Libano sostinę Beirutą sudrebino galingas sprogimas; uosto teritorijoje įvykęs driokstelėjimas buvo juntamas keliose miesto dalyse.
  • PASVEIKINO: Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II ir kiti karališkosios šeimos nariai pasveikino hercogienę Meghan su 39-uoju gimtadieniu, socialiniuose tinkluose paskelbdami nuotrauką.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar reikėtų bausti keleivius, važiuojančius su neblaiviais asmenimis?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar buvote grybauti, uogauti?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+15 +19 C

+15 +17 C

 

+11 +13 C

 +24 +26 C

+22+24 C

 

+22 +25 C

3-4 m/s

2-3 m/s

 

2-3 m/s

       

Nuorodos