1 nuotr.Nežinau, kaip paaiškinti tokį paradoksą: visi, kurie dar neseniai garsiausiai šaukė apie „perrašinėjamą istoriją", cenzūros blogį bei selektyvinės atminties „naratyvą" (vienas idiotiškiausių šiuolaikinių naujadarų), šiandien sutartinai puolė smerkti istoriką prof. dr. Valdą Rakutį, parašiusį tiesą apie holokaustą. Jis nieko neneigė, o tik pasakė, kad nebūna juodos ir baltos istorijos, joje daug spalvų ir atspalvių - kolaborantų būta visose tautose ir atsakomybė už nusikaltimus visada yra individuali, o ne kolektyvinė. Būtent taip dauguma sveiko proto žmonių suprato jo įžvalgas.
Tačiau Izraelio ir JAV ambasadoriams šios įžvalgos labai nepatiko, mat tokiu atveju, tai reiškia, kad ir tarp žydų nebuvo vien šventųjų bei nekaltų aukų, dalis jų kolaboravo su naciais, kiti - su bolševikais... Žinoma, jie supranta, jog tai tiesa, tačiau, jeigu tiesa prieštarauja „naratyvui", tuomet kalta visada būna tiesa...
Bolševikų okupacijos laikais taip pat buvo tik viena tiesa, tarsi koks perfrazuotas karinis statutas: pirmas punktas - viršininkas visada teisus, o jeigu jis neteisus, skaitykite pirmą punktą. Bet man suprantami ambasadorių motyvai: jie turi savo sakralinę tiesą, į kurią, jų manymu, niekas neturi teisės kėsintis.
Kur kas komiškiau atrodo mūsų vietiniai padlaižiai, puolę smerkti istoriką, vos tik ambasadoriams spragtelėjus piršteliais - „fas, fas". Daugelis jų net neskaitė V.Rakučio parašyto teksto, kaip ir kitų tekstų šia skaudžia tema, kurioje negali būti vienos tiesos - kai teka kraujo upės, jose išsimaudo visi: ir aukos, ir budeliai, ir teisuoliai, ir niekšai. Apie tai ir rašė istorikas. Bet kam dabar gilintis, jeigu visų padlaižių istorinę atmintį valdo „naratyvas"?
Visi smerkiantys ir besipiktinantys, kad kažkas drįsta „naratyvu" abejoti, tikriausiai dabar sėdi ramūs - pareigą jie atliko iki kito karto, kol bus nurodytas kitas „neteisingai" suprantantis istoriją. Būtent šiais „naratyvininkais" visais laikais manipuliavo diktatoriai, lengvai paversdami juos savo nusikaltimų bendrininkais bei vykdytojais.
