respublika.lt

Padažnėjus mitingams, Seimas imasi griežtinti įstatymus

(1)
2022 lapkričio 18 06:40:00
Justina GAFUROVA

Sukako dveji metai nuo to laiko, kai darbą pradėjo dabartinis Seimas. Būtent pastaraisiais metais padaugėjo mitingų, protestų, kritikuojančių valdžios darbą. Tad Seime kaip grybų po lietaus pasipylė Susirinkimo įstatymų pakeitimų. Kai kurie jų siūlo griežtai vertinti, kam leisti mitinguoti, o kam užčiaupti burnas.

×
nuotr. 7 nuotr.
Taip atrodė šiemet prie Seimo vykęs Sausio 13-osios minėjimas: žmonės nuo valdžios buvo atskirti atitvarais. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

Seimo žmogaus teisių komitete jau buvo svarstomi netgi trys Susirinkimo įstatymo pakeitimų projektai. Pavyzdžiui, siūloma, kad savivaldybės, kurios anksčiau neturėjo teisės uždrausti žmonėms rinktis, tačiau turėjo pareigą suderinti renginio vietą ir laiką, dabar prašymus ne derintų, o nagrinėtų. Kaip tai vyktų, nenumatoma. Tačiau siūloma, kad savivaldybės vadovybė įgautų teisę kreiptis į Seimą ir dėl susirinkimų teisės ribojimo, jeigu „yra pagrindo manyti, kad susirinkimo metu bus pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė arba kitų asmenų teisės ir laisvės". Taip pat numatoma, kad toks skundas turėtų būti išnagrinėjamas per dvi paras. Tokius pakeitimus siūlo šie Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" nariai: Vytautas Bakas, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Rima Baškienė, Domas Griškevičius, Lukas Savickas, Algirdas Butkevičius, Tomas Tomilinas, Rūta Miliūtė, Zenonas Streikus, Algirdas Stončaitis, Linas Kukuraitis, Saulius Skvernelis.

Konservatoriai Paulius Saudargas ir Andrius Kupčinskas siūlo, kad derinant leidimus dėl susirinkimų, kurie vyktų Prezidentūros, Seimo ar Vyriausybės, derinime dalyvautų ir šių įstaigų atstovai. O liberalas Raimundas Lopata siūlo, kad apie surinkimus, kuriuos dalyvauja iki 15 asmenų, organizatoriai savivaldybei praneštų nė vėliau kaip 15 dienų iki susirinkimo pradžios, kai šiuo metu terminas tėra 5 dienos. Taip pat siūloma, kad savivaldybei vengiant suderinti susirinkimą, tai galėtų būti skundžiama teismui, o skundas privalėtų būti išnagrinėtas per dvi dienas.

Svarstant šiuos projektus komitete, Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, pristatydamas P.Saudargo ir A.Kupčinsko siūlymą, nurodė, kad projektas pateiktas „reaguojant į tam tikrus įvykius prie Seimo praėjusiais metais", turėdamas omenyje vykusį mitingą, pasibaigusį riaušėmis. Vyriausybė siūlė projektui nepritarti, nes toks institucijų dalyvavimas derinant susirinkimus būtų daugiau formalus ir tik sukurtų papildomą administracinę naštą. Tam pritarė ir Seimo žmogaus teisių komitetas, tad įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Siūlė bylinėjimosi naštą perduoti savivaldybėms

Daugiau diskusijų sukėlė S.Skvernelio demokratų siūlymas, kuriuo savivaldybės atsisakymą suderinti susirinkimą per 48 val. turėtų patvirtinti teismas. „Neseniai teismas išnagrinėjo bylą, kai savivaldybė uždraudė organizuoti susirinkimą. Susidaro kuriozinė situacija: teismai, kai savivaldybė nesuderina susirinkimo laiko ar vietos, bylas išnagrinėja praėjus beveik metams, kai toks skundas būna pateiktas. Tad dabartinė sistema trukdo piliečiams į susirinkimo laisvę, kuri yra demokratijos pagrindas. Įvyksta teisingumas, bet jis tampa nebeaktualus. Tai yra teisingumo parodija. Panaši situacija yra Rusijoje, kai žmogus, norėdamas protestuoti prieš valdžią, kreipiasi į tą pačią valdžią, kuri ir leidžia arba neleidžia susirinkti", - komitete projektą trumpai pristatė V.Bakas. Jis siūlo atvirkštinę tvarką, kad ne asmenys, negavę leidimo kreiptųsi į teismą ir gintų savo teises susirinkti, o savivaldybė, nenorėdama išduoti leidimo, gautų teismo patvirtinimą neleisti žmonėms susirinkti. Teismo sprendimas būtų neskundžiamas.

Eltos nuotr.

Tokį įstatymo projektą sveikino komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis: „Šiuo projektu sprendžiamos problemos, kai žmonės, kurie turi, ką pasakyti valdžiai, ne tik, kad negali to padaryti, bet vėliau yra dėl to persekiojami. Negalime leisti, kad žmonės būtų ignoruojami, po to mitingai ir pavirsta į riaušes, nes mes iš žmonių tyčiojamės." Jis svarstė, kad galėtų būti teisiškai įtvirtinta institucijų, prie kurių mitinguoja žmonės, pareiga išeiti pasikalbėti su mitinguotojais. Tokį pasvarstymą sukritikavo komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius, nurodęs, kad demokratinėje visuomenėje niekam negali būti nurodoma, su kuo žmogus, kad ir būdamas politiku, turi bendrauti.

„Aš siūlau išspręsti problemą, kad politikas, kuris nenori tokio susirinkimo, turėdamas administracinį resursą, gali uždrausti susirinkimą, kaip yra dabar. Manau, tai yra didesnė blogybė nei neišėjimas kalbėtis su žmonėmis. Dabar mes pasirenkame paprasčiausią kelią - turėdami įtarimų, uždraudžiame rinktis. Nieko panašaus. Turime skatinti savo teisėsaugos institucijas ir savivaldą saugiai susirinkti į susirinkimus, o ne juos drausti", - sakė V.Bakas.

T.V.Raskevičius išsakė poziciją, kad kai kurie susirinkimai prie Seimo, jo nuomone, turėjo būti stabdomi ir esant dabartinei tvarkai: „Idealiame pasaulyje, savivaldybė turėtų atlikti tik formalaus derinimo funkciją. O tuo atveju, jeigu jau vykstantis susirinkimas prieštarauja viešajai tvarkai ar jo metu yra kurstoma neapykanta, tuomet policija turi diskreciją pagal įstatymą susirinkimą nutraukti. Apmaudu, kad policija tuo nesinaudoja. Pavyzdžiui, kai vyko tam tikri renginiai prie Seimo, kur buvo pastatytos kartuvės ir kabinamos Dovydo žvaigždės, mano manymu, policija turėjo iš karto tą renginį nutraukti ir neleisti jam materializuotis į riaušes", - sakė T.V.Raskevičius.

Stasio Žumbio nuotr.

Visgi,Vyriausybė pasiūlė įstatymui nepritarti. „Siūlomas teisinis reguliavimas sukurtų prielaidas riboti asmens teisę į teisinę gynybą", - nurodyta Vyriausybės išvadoje, reaguojant į tai, kad projekto iniciatoriai siūlė, jog skundai būtų nagrinėjami Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, kurio nutartys yra neskundžiamos. Atsižvelgiant į tai ir kitų institucijų nuomone, Seimo žmogaus teisių komitete taip pat buvo nubalsuota grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.

Ribos susirinkimų skaičių

Svarstant R.Lopatos projektą, buvo apsispręsta kiek patobulinti projektą, tad Seime jau užregistruotas naujas jo variantas, kuriame numatyta, kad apie susirinkimą, kuriame dalyvaus iki 15 žmonių, savivaldybei pakaktų pranešti likus 4 d. iki renginio, tačiau tuo pačiu metu negalėtų vykti daugiau nei du tokio dydžio renginiai vienoje vietoje. Tokį siūlymą pateikė Seimo narys Eugenijus Jovaiša. „Nes matėme, kad šia nuostata taip pat buvo piktnaudžiaujama", - komiteto posėdyje tokį siūlymą argumentavo T.V.Raskevičius.

Deja, šiame projekte taip ir liko nuostata, kad skundą dėl leidimo negavimo renginiui, teismui visgi turėtų teikti žmogus.

Komentuoja profesorė, kultūros istorikė Rasa ČEPAITIENĖ:


Vyksta pilietinių teisių ribojimas. Būtent prie šios valdžios padaugėjo įvairių mitingų, protestų, todėl valdžia laikosi strategijos tai slopinti, nes kito būdo ji nežino. Į dialogą su žmonėmis jie neina, o kai neini į dialogą, kas belieka... Susidoroti viešai negali, todėl galvojamos įvairios įstatyminės kliūtys.

Mitingai, protestai ir panašios pilietybės iniciatyvos kyla iš to, kad žmonės nėra girdimi. Jeigu piliečiai nesijaučia atstovaujami, kas jiems belieka... Taip pat tai kyla ir iš to, kad žmonės neturi kito politinio atstovavimo būdo. Opozicija silpna arba tik imituojama, todėl piliečiai kitų galimybių išreikšti savo požiūrį neturi. Matome, kad valdantieji į tai reaguoja su didžiule baime. Štai paskutiniame, nedideliame pikete policijos buvo gal dvigubai ar net trigubai daugiau nei piketuotojų. Vien tai rodo, kad politikai nesijaučia teisūs. Nes kai jautiesi teisus, eini į viešus debatus, diskutuoji. Tai demokratinėje valstybė ir yra įprastas politinis veikimas.

Ką parodė šių metų Sausio 13-osios minėjimas prie Seimo? Sunku pasakyti, ar žmonės ėjo į minėjimą, ar norėdami mitinguoti. Bet kai jie pamatė akibrokštą, kad nuo valdžios yra atitverti kaip gyvuliai... Tokia „scenografija" sukėlė didžiulį susirinkusių nepasitenkinimą ir jis buvo nukreiptas į Seimo pirmininkę bei premjerę, o ne kitus kalbėjusius. Už tai valdžia žmones išvadino baubikais, švilpikais. Naudojami zoologiniai terminai, dehumanizacija, bandant parodyti, kad protestuotojai nėra žmonės. O Vytautas Landsbergis tai pasakė pažodžiui. Jeigu ne žmonės, tai kas? Žvėrys, kurie baubia... Valdžia Tautą mato kaip ne žmones, todėl su jais ir nesikalba. Nors kai kurie žmonės ir su savo augintiniais kalbasi (juokiasi).

Teigiamai vertinu siūlymą, kad į teismą dėl nesuteikiamo leidimo mitingui kreiptųsi pačios to neleidžiančios institucijos. Tai būtų racionalus ir kartu drausminantis siūlymas, nes savivaldybė turėtų gerai pagalvoti prieš neleisdama renginio. Kartu įrodinėjimo našta būtų perkeliama ant kaltinančiosios pusės, užbėgant už akių spekuliacijoms. Bet nesistebiu, kad tokie siūlymai nepraeina Žmogaus teisių komiteto, žinant, kas yra šio komiteto pirmininkas. Tame komitete žmogaus teisės susiaurinamos tik iki konkrečios grupės teisių.

Koks bus galutinis keičiamo įstatymo variantas, nežinome, tad tikiuosi, kad žmonės stebės procesus, siūlymai sulauks pasipiktinimo, protestų ir projektas bus atmestas. Nes tai yra labai rimtas pasikėsinimas į pilietines teises ir į Konstitucinę teisę susirinkti. Turbūt ši valdžia padarė vieną gerą darbą - išugdė Tautoje budrumo jausmą.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
109
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ELEKTRA: „Nord Pool“ biržoje trijų Baltijos šalių zonose vidutinė paros elektros kaina antradienį sieks 380,85 euro už megavatvalandę (MWh), arba 0,38 euro už kilovatvalandę (kWh), rodo prekybos biržoje (angl. day-ahead) duomenys: palyginti su pirmadieniu (272,75 euro), antradienį elektra brangsta beveik 40 procentų.
  • MINĖJIMAS: Antradienį Vilniuje, Valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse, bus minimos pokario partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 65-osios žūties metinės.
  • KONTROLĖ: Seimo nariai Rita Tamašunienė ir Česlavas Olševskis kreipėsi į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą ragindami surengti komiteto posėdį ir atlikti parlamentinę kontrolę dėl situacijos nustatant Vilniaus rajono bendrovės „Vilniaus paukštynas“ sanitarinę apsaugos zoną.
  • ATOSTOGOS: Konstitucinis Teismas vertins anksčiau galiojusią tvarką, kai vieni vaiką iki 14 metų auginę pareigūnai negaudavo papildomų kasmetinių atostogų.
  • ENERGETIKA: Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2023 metams numatytų 714 mln. eurų kompensacijų elektros ir dujų kainoms tikrai pakaks.
  • KAINA: Seimui priėmus įstatymo pataisas, o Vyriausybei patvirtinus lėšų poreikį kompensacijoms už 2022 metus, jau paskaičiuotos ir viešai paskelbtos preliminarios 2023 metų pirmojo pusmečio elektros ir dujų kainos gyventojams neturėtų labai keistis, sako energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius.
  • ŠVIESTUVAI: Taupant miesto lėšas elektros energijai už apšvietimą atsakinga bendrovė „Klaipėdos autobusų parkas“ nuo lapkričio 28 d. naktimis atjungs šviestuvus dalyje uostamiesčio viešųjų erdvių.
  • PREKYBA: Mažmeninės prekybos apyvartai per mėnesį smukus vienu procentu tai reiškia vartotojų elgsenos pokyčius, sako analitikai; pasak jų, mažėjantis vartojimas, tikėtina, tęsis bent jau iki kitų metų pavasario.
  • KOMPENSACIJA: Valstybės gyventojams mokamoms kompensacijoms už dujas ir elektrą vien pirmąjį kitų metų pusmetį reikėtų 369 mln. eurų (su PVM), iš jų 257 mln. eurų – už elektrą, o beveik 112 mln. eurų – už gamtines dujas.
  • PLASTIKAS: Lietuva pagal vienam gyventojui tenkančių lengvųjų skaidrių plastikinių maišelių suvartojimą ir toliau užima pirmą vietą Europos Sąjungoje, nors jų naudojimas sumažėjo, rodo naujausi Eurostato duomenys.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar apsipirkinėjote „Juodąjį penktadienį"?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2 +1 C

-2 0 C

 

-12 0 C

-2 +1 C

-2 +1 C

 

-12 -1 C

0-4 m/s

0-3 m/s

 

0-3 m/s