Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius pirmadienį pristatė Lietuvos pareigūnų Graikijoje bei Italijoje ieškojusių norinčių į Lietuvą vykti pabėgėlių rezultatus ir atsakė į visiems rūpimus klausimus.
- Koks buvo Lietuvos delegacijos vizito Italijoje ir Graikijoje tikslas?
- Vidaus reikalų ministras yra pasakęs, kad žmonių perkėlimas į Lietuvą gali įvykti tik tuomet, kai mes susitarsime dėl mums reikalingų saugumo patikrinimų Italijoje ir Graikijoje. Todėl mes ir vykome į šias šalis. Iš tikrųjų nevykome, kad ką nors atsivežtume, kad atsirinktume, paklaustume, ar žmonės nori į Lietuvą. Vykome susitvarkyti logistikos. Mums buvo svarbu sužinoti, iš kokių oro uostų bus skraidinami žmonės, į kokius mūsų oro uostus juos bus galima atskraidinti, ar juos kas nors lydės, mums buvo svarbu sužinoti, ar mes galėsime vykdyti minėtus saugumo patikrinimus. Jei taip - kokiose patalpose. Galų gale - ar ten yra internetas. Mums taip pat be galo svarbu buvo susitarti dėl papildomų sveikatos patikrinimų ir iš esmės pamatyti visą bendrą procedūrą, susipažinti su visais žmonėmis tiek Italijoje, tiek Graikijoje, kurie dalyvauja pabėgėlių perkėlimo procese. Labai svarbu buvo pamatyti, kaip graikai ir italai atlieka savo saugumo patikrinimus.
- Kada atranka prasidės ir kaip ji fiziškai atrodys? Pagal ką pabėgėliai bus atrenkami: pagal plaukų spalvą, batų dydį, dantis?
- Tikrai į dantis ir batų dydį nežiūrėsime. Atranka prasidės tada, kai graikai ir italai pradės vykdyti savo standartines procedūras. Graikai kol kas dar nevykdo, italai vykdo bandomuosius projektus. Tai pirmiausia jie turi mums suformuoti sąrašą žmonių, kurie galėtų būti perkelti į Lietuvą, tuomet mes tą sąrašą pagal savo preferencijas patikriname, pasižiūrime, ar tie žmonės tikrai atitinka mūsų keliamus reikalavimus, ir, jeigu taip, tai mūsų migracijos specialistai tuomet jau vyks tiesiogiai į tas šalis ir kartu su Valstybės saugumo departamentu vykdys papildomas saugumo patikras. Prieš tai dar bus atliekamos sveikatos patikros.
- Pagal ką jie tuos sąrašus sudarinės?
- Pagal mūsų preferencijas. Mes pasakėme, kad labiausiai norime gauti šeimas, sirus, iš skirtingų tautinių regionų. Iš skirtingų regionų, nes tokia buvo Valstybės saugumo departamento rekomendacija. Ir mes sakėme, kad privalumas tų žmonių būtų, jei jie mokėtų bent vieną iš ES kalbų arba vieną kalbą, kuri vartojama valstybėse, besiribojančiose su Lietuva. Migrantai taip pat turės atsakyti į specialius klausimynus, kur bus klausiama apie jų gyvenamąją vietą, apie tai, koks tos vietovės mokyklos pavadinimas, kokia mokyklos direktoriaus pavardė, kokie toje gatvėje yra namai: geltoni, raudoni ar kitokie, kokia ten upė teka ir pan. Jei jie kilę ne iš ten, iš kur sako kilę, nežinau, ar įmanoma būtų tiksliai atsakyti į tokius klausimus. Kita vertus, tiek migracijos specialistai, tiek Valstybės saugumo departamento specialistai turi savo apklausų taktiką, kuri ne pirmą dieną naudojama. Todėl mes tikrai labai kruopščiai atsirinkinėsime žmones, nes saugumas yra Lietuvos prioritetas.
- Kada pirmieji pabėgėliai atvyks į Lietuvą?
- Tai dabar kamuolys yra Italijos ir Graikijos rankose. Mes atvažiavome, mes pasakėme, kad esame pasiruošę, suderinome visas procedūras. Dabar mes laukiame to pirminio sąrašo. Kada jisai bus - mes tikrai negalime pasakyti, bet jie pasakė „artimiausioje ateityje“. Ką tai reiškia - mes pamatysime.
- Užsiminėte apie sveikatos patikrą. Kokie reikalavimai bus pabėgėliams? Jei jie sirgs maliarija ar kitomis pavojingomis ligomis, nebus įleidžiami į Lietuvą?
- Sveikatos apsaugos ministerija turės pateikti labai tikslų sąrašą infekcinių ir kitų ligų. Mes tikrinsime, ar tie žmonės neserga ligomis iš sąrašo. Tas sąrašas dar nėra galutinai pateiktas, bet jame bus tikrai labai pavojingos ligos.
- Ką darysite, jei neatsiras 1105 pabėgėlių, kurie norėtų atvykti į Lietuvą?
- Mano užduotis yra padaryti taip, kad tie žmonės, kurie atkeliautų į Lietuvą, pereitų visus saugumo patikrinimus. Mums svarbu atsirinkti, ar tai karo pabėgėlis, ar koks nors kitoks. Mes manome, kad Europos Tarybos sprendimą turime vykdyti. Ir mes manome, kad per dvejus metus tą skaičių žmonių perkelsime ir taip nebus, kad tiek neatsirastų.
- Vyriausybinės komisijos vadovas Rimantas Vaitkus sakė, kad pabėgėlių stovyklose turėtų būti dalijama informacinė medžiaga apie Lietuvą, lankstinukai. Ar ketinate tą daryti?
- Ne visai taip. Žmonės, kurie dirba su pabėgėliais stovyklose, prašė suteikti jiems papildomos informacijos apie Lietuvą. Kalbu apie integracinę sistemą. Nes dažnai pabėgėliai, ypač kalbant apie kitas šalis, klausia tokių dalykų, kurių stovyklų darbuotojai negali atsakyti: ar pabėgėlių vaikai iš karto galės pradėti lankyti darželį, ar jų vaikai iš karto galės lankyti mokyklą. Kalbame apie tokią informaciją. Tai tikrai nebus kokia nors motyvacija, tai bus tiesiog informacija.
- Ar pavyko tiesiogiai pabendrauti su pabėgėliais?
- Iš esmės kontakto nebuvo, nes mūsų tikslas buvo susipažinti su pareigūnais. Tiesa, su viena šeima atsitiktinai teko keliais žodžiais pabendrauti. Bet tai nebuvo kokios nors apklausos.
- Ar graikai ir italai, sudarinėdami pabėgėlių pagal Lietuvos reikalavimus sąrašą, tų žmonių klaus, ar jie nori atvykti į Lietuvą?
- Sunku pasakyti, kaip jie tą sąrašą sudarinės. Manau, kad jie bus supažindinti su ta šalimi ir bus pasakyta, kur juos ketina siųsti.
- Sąrašas mums bus sudarinėjamas pirmiesiems ar iš tų pabėgėlių, kurie liks atsirinkus kitoms šalims?
- Irgi sunku pasakyti, nes ne nuo mūsų priklauso. Pagal Italijos praktiką matosi, kad pirmieji pabėgėliai vyksta į Švediją, paskui į Suomiją. Tad, matyt, su mumis neskubės.
- Kai bendrausite su pabėgėliais juos jau perkeliant, ar pasakysite: jei nenorite į jums paskirtą šalį, esate ne karo, o ekonominiai pabėgėliai?
- Čia gal ne mes turėtume pasakyti, o vietos pareigūnai, kurie sudarinės pirminį sąrašą. Nes žmonės pagal Europos Tarybos sprendimą neturėtų galimybės rinktis. Jei jie iš tikrųjų bėga nuo karo, nuo mirties ir kitų baisybių, tai jiems kiekviena taiki šalis turi būti tinkama gyventi. Visų pirma vietos pareigūnai sudarys sąrašą, tada mes gausime bylas, aprašus, kas jie tokie, ko jie prašo. Paskui mes dar galėsime pasakyti, kad, pavyzdžiui, 15 žmonių iš to sąrašo tinka, o 2 ne. Ir tada su tais 15 mes važiuojame į Lietuvą ir šnekamės. Aišku, anketose bus nurodyta ir religija, bet mes pagal religiją žmonių neskirstysime. Bet mums labai svarbus faktorius, kad tie žmonės galėtų kuo greičiau integruotis Lietuvoje.
- Ar bus atsižvelgiama į tai, ar pabėgėlio specialybė paklausi Lietuvoje?
- Taip detaliai, manau, negalėtume atsirinkti. Bet mes tikrai vertinsime pabėgėlio išsilavinimą, jo galimybes įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje.
- Kuriam laikui pabėgėliams bus suteikiamas prieglobstis Lietuvoje?
- Kiekvienas atvejis bus individualus priklausomai nuo žmogaus istorijos. Bet galimas daiktas, kad Migracijos departamentas suteiks jiems papildomą apsaugą ir išduos leidimą laikinai gyventi Lietuvoje dvejiems metams. O po dvejų metų - papildomas vertinimas.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“