respublika.lt

Opozicija tarnauja valdantiesiems?

2022 lapkričio 25 11:15:47
Vidmantas MISEVIČIUS

Opozicijos darbas - kaišioti valdantiesiems pagalius į ratus. Būtent toks gyventojams susidaro įspūdis, metai iš metų stebint lietuviško Seimo darbą. O juk turėtų būti kitaip. Nejaugi be kritikos valdantiesiems opozicija neturi ko pasiūlyti? Apie tai kalbėjome su opozicijos atstovu, ekspremjeru, partijos „Demokratų sąjunga Vardan Lietuvos" pirmininku Sauliumi Skverneliu.

×
nuotr. 1 nuotr.
Sauliaus Skvernelio nuomone, dabartiniai valdantieji moka tik kalbėti ir žadėti, bet ne dirbti. Eltos nuotr.

 

„Stipri ir konstruktyvi opozicija yra įmanoma, nes mes ne tik kritikuojame, bet ir siūlome įvairias alternatyvas. Didžiausia tragedija yra ta, kad kai kurie opozicionieriai, galbūt siekiantys asmeninių tikslų ar turintis savų priežasčių, realiai dirba valdantiesiems. Tarkim „valstiečių" ar kai kurių kitų partijų atstovų žeriami kaltinimai mūsų partijai, kad Seime visuomet balsuojame taip, kaip naudinga konservatoriams. Šiaip gal jie tik keltų šypseną, bet tai yra naudinga esantiems valdžioje, nes taip opozicija skaldoma.

Valdantieji tokia padėtimi naudojasi ir atvirai tyčiojasi tiek iš savo rinkėjų, tiek ir iš opozicijos. Prisiminkime neseną viešą, arogantišką premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimą, jog jeigu kažkas nepatinka, tai galima skelbti nepasitikėjimą visai Vyriausybei. Teisėtų būdų, kaip pakeisti ministrus ar net Vyriausybę yra, tačiau esantys valdžioje, tikėtina, žino, jog atsiradus tokiai iniciatyvai turės ir taip vadinamų opozicionierių palaikymą, todėl daro ką nori.

Nors konservatoriai valdžioje tik porą metų, kasdien darosi vis aiškiau, kad jų totalus melas, neatsakingi poelgiai, tokie, kaip besaikis skolinimasis, stumia valstybę į pražūtį. Net ministerijos nebesuka galvos iš kur gauti pinigų, nes jos „žino", kad viską bus galima padengti skolintomis lėšomis, nesirūpinant tuo, kas ir kaip turės šias skolas grąžinti.

Kiek pastebiu, opozicijos frakcijos, iš esmės, sutaria, tačiau vandenį drumsčia tie, kurių net nėra Seime," - „Vakaro žinioms" sakė Saulius Skvernelis.

- Lietuva 2021 gegužę pasitraukė iš formato 17+1, vėliau atidarė Taivano atstovybę ir galutinai susipyko su Pekinu. Valdantieji žadėjo, kad dėl konflikto su Kinija prarastus nuostolius kompensuos Taivanas, tačiau šiandien tik jie vis dar „nemato", kad to nenutiko. Kaip šioje situacijoje elgtis Lietuvos verslams ir kur ieškoti rinkų?

- Mano nuomone, esant tokiai geopolitinei situacijai buvo didelė klaida ir labai neatsakingas žingsnis susipykti su Kinija ir taip, su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis, prarasti didžiulę rinką. Kalbu ne tik apie sustojusį didelės apimties eksportą į tą šalį, bet ir apie netiesioginį konflikto poveikį mūsų verslui. Tarkim po šio konflikto Lietuvai buvo apribota galimybė įsigyti aukštųjų technologijų produkciją ir atskirus komponentus. Tai tikrai atsilieps pastaruoju metu vis labiau populiarėjančiai saulės energetikai, nes strigs jai reikalingos įrangos gamyba.

Be to, šis žingsnis buvo žengtas nesuderinus to su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Jau tada sakiau, kad Lietuvai tai brangiai kainuos ir mano žodžiai šiandien pasitvirtino, nes nė viena kita ES šalis Lietuvos pavyzdžiu nepasekė ir santykių su Kinija nenutraukė.

Aišku, verslas ieško galimybių, bet ir jie jau nebesitiki valdžios pagalbos. Sutinku, kad įtakos bendrai situacijai turėjo ir karas Ukrainoje, tačiau jo nereiktų painioti su nei Lietuvai, nei ES nenaudingu savanorišku „šaudymu sau į kojas".

- Konfliktas su Kinija turėjo įtakos ir Klaipėdos uostui. Praradus baltarusiškus krovinius juos žadėjo kompensuoti kinai, tačiau jiems to nebuvo leista padaryta. Ar dar galima išgelbėti Klaipėdos uostą, kurio turėtus krovinius jau perima lenkai ir latviai?

- Mūsų vyriausybės prioritetas buvo apie 10 proc. šalies BPV generuojantis Klaipėdos uostas ir jo strateginė plėtra. Kadangi jis buvo konkurencingiausias iš Baltijos valstybių uostų ir krovinių apimtys nuolat augo, planavome jo plėtrą. Klaipėdos uostas buvo „auksinius kiaušinius dedanti višta" ir galėjo tapti konteinerinių pervežimu centru, bet tuomet, kaip jau minėjau, „šovėme sau į koją". Tuo suskubo pasinaudoti ir konteinerių krovą perėmė pragmatiškus santykius su Kinija palaikanti Lenkija.

Lietuvai skubiai reikia rasti alternatyvų, tačiau dabartinė Vyriausybė to tarsi nepastebi. Jie nesupranta arba nenori suprasti, kad stipriausiai mes konkuruojame su artimiausiais kaimynais ir norint tai daryti sėkmingai būtina užtikrinti transporto koridorių funkcionavimą. Koridoriai tai ne tik uostas, bet ir automobilių keliai bei geležinkeliai. Deja, nors Klaipėdos uostas prarado nemažai krovinių, jokių alternatyvų pasiūlyta nebuvo. Tarsi to būtų maža, užsimota naikinti keleivinius geležinkelio maršrutus.

Kur būtų galima ieškoti naujų rinkų? Kad ir mano minėtoje Japonijoje. Ši šalis turi gerai išvystytą logistiką, todėl galėtų tapti Klaipėdos uosto investuotoju ar bendradalininku. Bet tam reikia užtikrinti nuolatinį krovinių srautą, o šiandien jie tik prarandami.

Visgi tikiu sveiku protu ir tuo, kad mums pavyks apsaugoti Klaipėdos uostą nuo privatizavimo. Dalis akcijų, siekiant pritraukti investicijas, užtikrinti skaidrią veiką ir gauti grąžą į biudžetą, gali būti parduota užsienio rinkose, tačiau pats uostas turi išlikti valstybės rankose.

 

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
75
F
  • SKUNDAS: Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pagrindiniam „Vilniaus prekybos“ akcininkui Nerijui Numai pasiekti taikų susitarimą dėl nesumokėtos milijoninės verslininko gyventojų pajamų mokesčio skolos sutrukdė skundas prokurorams dėl galimo tokio sandorio žalos viešajam interesui.
  • DIPLOMATAS: Ketvitradienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas - jam įteikta nota, skelbianti vieną ambasados darbuotoją nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu.
  • TEISĖJAS: Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl prof. dr. Egidijaus Šileikio skyrimo vyriausiojo administracinio teismo teisėju ir priėmė jo priesaiką.
  • NAFTA: Europos Sąjungos svarstoma viršutinė kainų riba Rusijos eksportuojamai naftai yra per aukšta, sako premjerė Ingrida Šimonytė - tačiau kokia turėtų būti ši riba, ji neįvardijo.
  • KAINA: Jokio nepriklausomo elektros tiekėjo nepasirinkusiems gyventojams garantinio tiekimo paslauga gruodį, palyginti su lapkričiu, brangsta 14,7% iki 43,6 centų už kilovatvalandę (kWh) (lapkritį – 38 ct/kWh), skelbia „Energijos skirstymo operatorius“.
  • ATOSTOGOS: Anksčiau galiojusi tvarka, kai vieni vaiką iki 14 metų auginę pareigūnai negaudavo papildomų kasmetinių atostogų, prieštaravo Konstitucijai - tokį sprendimą priėmė Konstitucinis Teismas.
  • LAUREATĖS: Paskelbtos 2022 m. Meilės Lukšienės premijos mokslininkams konkurso laimėtojos - jomis tapo prof. habil. dr. Jūratė Baranova (po mirties) ir prof. dr. Lilija Duoblienė.
  • PAKUOTĖS: Europos Komisija siūlo griežtinti reikalavimus pakuotėms, numatant, kad visos jos Bendrijoje nuo 2030-ųjų galėtų būti perdirbamos - ant pakuočių turėtų atsirasti ir naujas specialus žymėjimas, palengvinantis jų rūšiavimą.
  • ANIMACIJA: Gruodžio 1 d. 11 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje prasideda tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis“ - programoje numatyta trylika seansų, per kuriuos išvysite pačius naujausius viso pasaulio animacinio kino kūrėjų filmus.
  • SĄSAJOS: Seimo Ekonomikos komitetas ketvirtadienį su Susisiekimo ministerijos atstovais ir „Lietuvos geležinkelių“ grupės įmonių vadovais aiškinsis grupės bendrovių sąsajas su Rusija ir Baltarusija.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar pastebite kai kurių vaistų trūkumą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurį iš šių kandidatų norėtumėte matyti Vilniaus meru?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-10 -4 C

-7 -2 C

 

-3 -1 C

-8 -2 C

-3 -1 C

 

-1 0 C

0-3 m/s

0-3 m/s

 

0-4 m/s