respublika.lt

Olava STRIKULIENĖ: „Dvasių“ verdiktas - merai nekonstituciniai (29)

2021 balandžio 27 10:00:00
Olava STRIKULIENĖ

Konstitucinis Teismas išaiškino, jog tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl, kad visuotiniai merų rinkimai būtų teisėti, iki 2023 metų, kada vyks nauji savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, reikėtų pakeisti kai kuriuos šio svarbiausio valstybės dokumento straipsnius. Ar Seimui pavyks tai padaryti? Ar nepritrūks politinės valios?

×
nuotr. 2 nuotr.
Ričardas Malinauskas. Stasio Žumbio nuotr.

 

Piliečiai, jau antrą kadenciją tiesiogiai renkantys jiems patinkančius merus, dažniausiai galvoja, kad meras yra vykdomosios valdžios atstovas. Na, toks vietinės savivaldybės „premjeras". Tiesiogiai atsakingas už gatvių remontą, naujas statybas, investicijas į savivaldybės infrastruktūrą. Taip pat atsakingas už viešuosius pirkimus, už gražias miesto parkų gėlytes, už vakcinaciją ir faktiškai - už viską. Net ir už gimstamumą. Bet pagal dabartinę Konstituciją, savivaldybės „premjeras" yra savivaldybės administracijos direktorius. O meras yra renkamosios valdžios atstovas. Iš tiesų - tik savivaldybės tarybos pirmininkas. Tad, remiantis dabartine Konstitucija, merų, net ir tiesiogiai renkamų, galios yra ribotos. Tiesa, jei jie yra gerbiami, turi didelį autoritetą, tai juo gali gerokai paveikti savivaldybės administracijos sprendimus. Tačiau tai žmogiškas santykis. Konstitucijos neapibrėžtas.

Ar nepritrūks balsų?

Todėl Seimui, kaip teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, jau šį birželį turėtų būti pateiktos Konstitucijos pataisų formuluotės. Jas priėmus, savivaldybių merai įgytų daugiau teisinių, o ne vien asmeniniais santykiais grindžiamų galių. Už šias pataisas turėtų balsuoti ne mažiau kaip 94 seimūnai. Po pirmojo teigiamo balsavimo turėtų praeiti 3 mėnesiai, o tada Seimas vėl turėtų balsuoti ir vėl ne mažiau kaip 94 parlamentarų pritarimu pataisoms. Jei pritarti nepavyktų, Konstitucijos pataisas tektų priiminėti visuotiniame šalies piliečių referendume. Tikimasi, jog referendumo neprireiks. Seimui dar yra laiko iki naujų savivaldybių ir merų rinkimų tarpusavyje susitarti. Nes rinkimai vyks tik 2023 metais.

Sunkiausia, atrodo, bus atvilioti į Seimo posėdžių salę mažų mažiausiai 94 politikus. Ypač vasarą. Praėjusių metų birželį posėdžius praleido net 46 politikai. Kai kurie - net po 3 kartus. Tad kuo juos reikės suvilioti, kad balsuoti atvyktų visas Seimas?

Meras ... iš Nepalo!

Kokia yra dar viena konstitucinė dviprasmybė, jei meras ir toliau būtų traktuojamas kaip savivaldybės tarybos pirmininkas? Lietuvoje savivaldybės tarybos nariu, taigi ir jos pirmininku, gali tapti asmuo, ne jaunesnis nei 20 metų ir savo gyvenamąją vietą deklaravęs šios savivaldybės teritorijoje. Tačiau! Savivaldybės tarybos narys, taigi ir tarybos pirmininkas, ne būtinai turi būti Lietuvos pilietis! Tad pagal dabartinę Konstituciją, Kauno, Prienų, Šalčininkų ir t.t. merais laisvai galėjo tapti ir Rytų Timoro ar Vanuatu piliečiai. Jei savivaldybės teritorijoje jau gyvena ne trumpiau nei 65 dienas. Jei būtume užsimanę, Kauno meru galėjo tapti ir koks nors „Žalgirio" krepšininkas-legionierius. O ateityje Klaipėdos meru galėtų tapti koks nors per ilgai per pandemiją čia užtrukęs užsienietis matrosas. O šit savivaldybės vykdomajai valdžiai gali vadovauti tik Lietuvos pilietis.

Merai - politinių šantažų aukos

Viena aišku, kad Seimas lyg ir nenorėtų grįžti prie ankstesnės rinkimų sistemos, kai merą rinkdavo tik savivaldybių tarybų nariai. Kelios dešimtys personų nuspręsdavo, kas bus rajono ir miesto vadovas. Ir vadovui tekdavo visą kadenciją tarybos frakcijoms pataikauti. Kad jos per naktį nepersigalvotų, nepaskelbtų nepasitikėjimo ir neišsirinktų naujo, dar nuolankesnio mero. Kažin ar kas nori į tokią politiškai nesaugią, bet kokias drąsesnes iniciatyvas pančiojančią sistemą sugrįžti. Nebent kokia nors stebuklinga partija, nuolat turinti vietos savivaldoje daugumą. Bet stebuklų laikai vis vien kada nors baigiasi. Pirma, rinkėjai, tiesiogiai renkantys merus, yra gerokai aktyvesni. Pavyzdžiui, 2011 m. didžiausias aktyvumas tesiekė 52,16 proc. O 2015 m., kai merai pirmą kartą buvo renkami tiesiogiai, aktyvumas kai kuriose savivaldybėse jau siekė 86,34 proc. Tiesa, 2019 m. toks rekordas jau nebuvo pasiektas. Daugiausiai balsavo 61,57 proc. rinkėjų. Tačiau žmonėms patys simpatiškiausi merai buvo išrinkti ir antrai kadencijai.

Kaip gerai, kad buvome nežiniukai!

O dabar pažvelkime į dabartinę konstitucinę situaciją ironiškai. Pasirodo, jau dvi kadencijas savo teritorijose plušantys Palangos, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Druskininkų, Akmenės ir t.t merai iš tiesų veikė kaip kamikadzės išsišokėliai. Vos ne kasdien elgėsi taip, kaip „konstitucinės dvasios" jiems neleido elgtis. Nors sakoma, jog įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Bet paradoksas ne čia. Paradoksas, jog nuo 2015 metų, tai yra daugiau nei 5 metus, joks konstitucinės teisės specialistas šalies piliečių nepaprotino, kad jie džiugiai renka „markizus karabasus", kurių galios daug labiau ribotos, nei rinkėjams atrodo. Tačiau nei rinkėjai, nei garbieji „markizai karabasai" to daugiau nei penkmetį nežino. Ir visi patenkinti! Nors visus šalies rinkėjus bei merus būtų galima apkaltinti „teisėtų lūkesčių supainiojimu" ir „įgaliojimų viršijimu". O kas komiškiausia - „konstitucinės dvasios" daugiau nei 5 metus tylėjo. Nors merai elgėsi kaip konstituciniai blogiukai, chuliganiukai ar nežiniukai. Štai toks mūsiškės Konstitucijos sargų reagavimo greitis. O kodėl „konstitucinės dvasios" taip ilgai tylėjo? Atsakymas toks pats, kaip atsakė viena astrologė, paklausta, kodėl neįspėjo žmonių apie artėjančią COVID-19 pandemiją. Atsakymas - niekas manęs tokio dalyko nepaklausė.

Kokia išvada? Jei ambicingas žmogus Lietuvoje nori ką nors reikšmingo nuveikti, jis turi kuo mažiau kreipti dėmesį į visokius biurokratinius apribojimus, teisinius išaiškinimus, paaiškinimus. Pvz., įsivaizduoti, kad meras - apribotas. Nes nieko prasmingo nenuveiks. Tik įklimps į aiškinimąsi, teisinimąsi, komisijas, atgailavimą ir t.t. Įsivaizduokite, kas būtų, jei tuo metu, kai Alytaus miestas skendėjo degančių padangų dūmuose, kas nors būtų merą Nerijų Cesiulį paprotinęs - mažiau pergyvenk dėl ekologinės katastrofos. Nesikišk. Technikos neieškok. Ugniagesių maitinimo neorganizuok. Dūmais nesinuodyk. Tai ne tavo, o administracijos direktoriaus konstitucinė priedermė. Todėl gerai, kad N.Cesiulis to nežinojo. Gerai, kad ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis save laiko ne kažkokiu antikonstituciniu pridurku, bet miesto šeimininku. Gerai, kad rinkėjai bei merai kadaise įtikėjo turintys daug daugiau galių. Bent išvengė žemos savivertės kompleksų. Ir visi nepasijuto savo valstybėje antikonstituciniais.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (29)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar gerai, kad Lietuva pradėjo skiepyti nuo COVID-19 12-15 metų vaikus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Savaitgalį buvo išrinkti dviejų partijų pirmininkai. Kuriuos iš šių politikų rinktumėte Jūs?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +17 C

+9 +20 C

 

+9 +17 C

+18 +23 C

+17 +22 C

 

+17 +22 C

0-5 m/s

0-6 m/s

 

0-3 m/s

       

Nuorodos