respublika.lt

Obuolys nuo obels netoli rieda: mūsų litą laidojo ne tik R.Šadžius, bet ir jo senelis

(0)
Publikuota: 2015 sausio 03 08:06:42, Rūta JUKNEVIČIŪTĖ, „Respublikos“ žurnalistė
×
nuotr. 3 nuotr.
SUTAPIMAS. Likimo ironija: ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus senelis Dzidas Budrys, ir pats ministras R.Šadžius prisidėjo prie lito naikinimo

Ironiškas istorinis sutapimas: prie lito naikinimo prisidėjo ir dabartinis finansų ministras Rimantas Šadžius, ir jo senelis Dzidas Budrys, prieš 75 metus vadovavęs Lietuvos banko nacionalizavimui ir prisidėjęs prie rublio įvedimo. Gal iš tiesų obuolys nuo obels netoli rieda?

 

Lietuvoje įvestas euras. Džiaugiasi visa valdžia, o vienas didžiausių naujos valiutos entuziastų - finansų ministras R.Šadžius. Jis nuo pat savo kadencijos pradžios tikino, kad euras Lietuvai kur kas naudingesnis nei dešimtmečiais gyvavęs lietuviškasis litas.

Keistas sutapimas: politiko senelis ekonomistas, akademikas Dz.Budrys (1903-1971) irgi buvo prisidėjęs prie lito naikinimo. 1940 m. liepos-rugsėjo mėnesiais, kai prasidėjo sovietinė okupacija, R.Šadžiaus senelis vadovavo Lietuvos banko nacionalizavimui.

1940 m. rugpjūčio 6 d. nacionalizuotas Lietuvos bankas perduotas SSRS valstybiniam bankui ir tapo jo padaliniu.

Iki tol litas 18 metų buvo nacionalinė tarpukario Lietuvos valiuta, viena tvirčiausių valiutų pasaulyje, kuri iki pat 1940 m. išlaikė pradinį aukso paritetą.

Dz.Budrio anūkas R.Šadžius ne kartą yra sakęs, kad didžiuojasi savo seneliu, tačiau apie jo indėlį naikinant litą ministras nenusiteikęs pasakoti. Gal todėl, kad ir pats, praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams, klojo pamatus lito naikinimui ir naujos valiutos įvedimui?

Beje, R.Šadžiaus senelis irgi nebuvo abejingas politikai. Dar studijų metais aktyviai dalyvavo studentų socialdemokratų organizacijos „Žaizdras“ veikloje, vėliau aktyviai dirbo profsąjungose. 1924-1930 m. priklausė Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). 1925 m. balandžio 17 d. XII LSDP suvažiavime išrinktas Centro Komiteto nariu. Redagavo laikraščius „Atžala“, „Žiežirba“, bendradarbiavo leidiniuose „Socialdemokratas“, „Aušrinė“, „Lietuvos žinios“, „Kultūra“ ir kt.

Prasidėjus okupacijai Dz.Budrys 1940-1941 m. buvo Valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotojas. 1940-1943 m. Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto docentas. 1944-1951 m. tapo šio fakulteto Politinės ekonomijos katedros vedėju, o nuo 1944 m. profesoriumi.

1946-1953 m. buvo LSSR mokslų akademijos Visuomenės mokslų skyriaus akademikas-sekretorius ir Ekonomikos instituto direktorius.

Įdomu ir tai, kad 1966 m., būdamas 63-ejų. Dz.Budrys priimtas į Komunistų partiją (SSKP). Vilniaus komunistų sprendimą savo parašu palaimino visos Lietuvos komunistų vadeiva Antanas Sniečkus.

Beje, Dz.Budrio biografijoje nutylima, už kokius nuopelnus jis yra gavęs vyriausybinį apdovanojimą - medalį „Už šaunų darbą Didžiajame Tėvynės kare 1941-1945“.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar, jūsų nuomone, gali visi valstybės vadovai vienu metu būti užsienyje?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+7 +16 C

+11 +15 C

+8 +17 C

+13 +21 C

+14 +19 C

+20 +22 C

0-5 m/s

0-4 m/s

0-4 m/s