2 nuotr.Senovės Kinijoje pretendentai užimti aukštus valstybinius postus turėjo laikyti du egzaminus. Spėkite, kokius?
Kaligrafijos ir eilių rašymo. Kodėl? Todėl, kad kaligrafija yra menas, reikalaujantis ne tik gerai išmiklintos rankos, bet ir išpuoselėto estetinio jausmo, taip pat kruopštumo, atidumo detalėms ir neskubėjimo priimant sprendimus. Ir mokėti rašyti eiles, t.y. ne šiaip sau rimuoti, bet ir turėti išlavintą kalbos jausmą ir didelį žodyną, turėti gilų bei subtilų tikrovės pažinimą ir supratimą.
Abu egzaminai buvo koncentruotas patikrinimas, kaip veikia pretendento smegenys, kiek jos yra lanksčios ir sugebančios spręsti įvairaus lygio ir sudėtingumo problemas.
O dabar grįžkime prie neseniai paskelbto I.Šimonytės rinkiminės kampanijos šūkio. Ją galima pagirti nebent už nuoseklumą. Buvo „daugiau jėgos“, dabar deklaruoja „stiprumą“. Ir išties, jėgą demonstravo visus savo premjeriavimo metus. Jei tik kas - tuoj į snukį! Policija, kordonai, apsitvėrimai, uždarymai, persekiojimas, teismai, baudos, patyčios, „pišpasiai“, marginalizavimas, atribojimas, išstūmimas, skaldymas, nepaklūstančių muštrui mėtymas iš darbo ar studijų, prasivardžiavimas ir t. t.
Praėjo keli tūkstančiai metų ir kaip toli nužygiavome... Kaip sako konservatorių idėjinis įkvėpėjas putinas - sila jest, uma nenado (jėgos yra, tai proto nereikia).
Kokia dar, blyn, kaligrafija...
