Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako pastaruoju metu sulaukianti pasipiktinusių vyresnio amžiaus žmonių skambučių. Jie nesupranta verslininkų virkavimų dėl darbuotojų trūkumo, nes jų pačių pastangos susirasti darbą atsimuša į sieną. Taip išryškėjo tendencija, kad darbdaviams, pasirodo, reikia jaunų ir stiprių, nes siūlomas darbo krūvis yra nepakeliamas vyresniems. Skambinant pagal darbo skelbimą užtenka pasakyti savo amžių ir jums bus atsakyta.
„Nuvarytų arklių dabar nenušauna, jų tiesiog nepriima į darbą", - sako I.Ruginienė.
Pasak jos, jei pasiūlytas atlyginimas kur nors yra didesnis nei minimali alga, tai dažniausiai turėsite dirbti tiek, jog būsite patenkinti vien dėl to, kad kartais galėsite išsimiegoti.
Valytojams parduotuvėse siūloma ne tik valyti didžiulius plotus, bet dar ir prižiūrėti, pvz., daržovių skyrių.
Gamybinėje įmonėje 40 val. darbo savaitė pavirsta į darbą po dešimt valandų kasdien ir su viena išeigine sekmadienį. Arba kad ir aštuonių valandų darbo diena, bet šaldytuve, be jokio poilsio ir tik su dvidešimties minučių pietų pertrauka.
Arba kokioje nors degalinėje jūs ne tik pardavinėsite prekes, kepsite dešreles, bet ir po darbo valandų plausite tualetus bei valysite teritoriją, o namo už savo pinigus turėsite grįžti su taksi, nes nebevažiuoja joks viešasis transportas.
Neapskaitomi (tad ir neapmokami) viršvalandžiai yra taip plačiai paplitę, kad tai galima vadinti maru.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė pabrėžia, kad darbdaviai turi iš esmės keisti požiūrį į darbuotojus, nebegalima dirbančių žmonių laikyti baudžiauninkais ar dar blogiau - įrankiais, kuriuos panaudojus galima išmesti. Kai verslininkai ne tik nekalbės, bet ir negalvos apie darbuotojus kaip apie šluotos laikytojus, kai supras, kad juos reikia traktuoti kaip partnerius, kartu kuriančius pridėtinę vertę, tada ir tik tada bus galima kalbėti apie sveiką darbo aplinką, kurioje norisi dirbti.