Nuo ko reikės saugoti prezidentę?

Pirmą projektą Vyriausybei pateikė Prezidento kanceliarija, primindama, kad buvusiam šalies vadovui Konstitucija iki gyvos galvos užtikrina aptarnaujantį personalą bei transportą, kurių skaičių Prezidento kanceliarijos teikimu tvirtina Vyriausybė, taip pat apsauga. Todėl Vyriausybė D.Grybauskaitei po jos kadencijos pabaigos ketina skirti 4 aptarnaujančio personalo pareigybes, vieną transporto priemonę bei apsaugą. Kitu nutarimu ketinama paskirti jai iki gyvos galvos valstybinę rentą (38,79 proc. prezidento darbo užmokesčio dydžio) ir nustatyti jos dydį - 3690,87 euro. Palyginimui: šiuo metu vidutinė senatvės pensija siekia 344 eurus, tad renta buvo kone 11-os pensijų dydžio.

Tiesa, ir be šių nutarimų buvusi šalies vadovė tikrai galėtų gyventi oriai. Kadangi ji yra sulaukusi pensinio amžiaus, pernai jai paskirta 685 eurų dydžio lietuviška senatvės pensija. Taip pat ji, kaip buvusi Europos komisarė, yra užsidirbusi ir solidžią europinę pensiją, kuri bus pradėta mokėti politikei sulaukus 66 metų (būtent nuo šio amžiaus pensija pradedama mokėti visiems buvusiems Europos komisarams). Kadangi pensijos dydis - 3,6 proc. bazinio komisaro atlyginimo už kiekvienus metus, eurokomisaro alga yra apie 20 tūkst. eurų, išeitų, jog europinė D.Grybauskaitės pensija turėtų viršyti 3600 eurų. Tad bendros jos pajamos sulaukus 66 m. bus apie 8 000 eurų.

Tiesa, Lietuvoje netyla kalbos, kad D.Grybauskaitė gali dar ir neišeiti į užtarnautą poilsį, ypač konservatoriai eskaluoja temą, jog jai gali būti pasiūlytas koks nors aukštas europinis postas. Andrius Kubilius buvo pareiškęs, kad kadenciją baigusi prezidentė gali net vadovauti Europos Vadovų Tarybai, nes neva ji šioms pareigoms labai tiktų. Taip pat esą ketinama sukurti ir EVT vadovo pavaduotojo euro zonai postą ir net euro zonos finansų vadovo postą. Tačiau politologas prof. Algis Krupavičius tokius entuziastus iškart „nuramina“.

„Kalbama, kad norima steigti naujus postus, tačiau jie tikrai ne D.Grybauskaitei kuriami. Dėl to galime būti visiškai užtikrinti. ES šalių narių vadovai mano, kad naujų postų reikia, kad ES kaip organizacija veiktų geriau. Tačiau jie tikrai nekuriami pagal kokį nors vardinį principą. Tik Lietuvoje iš neišmanymo, manyčiau, taip interpretuojama“, - sakė A.Krupavičius.

Tačiau jei vis dėlto D.Grybauskaitė užimtų europinį postą ir gyventų Briuselyje ar Strasbūre, ar Lietuva, kaip kadenciją baigusią prezidentę, ją tada turėtų saugoti? Į šį klausimą atsakymo neturi net Vadovybės apsaugos departamento vadovas direktorius generolas Rymantas Mockevičius.

„Tai būtų derybų klausimai. Neoficialiai - priklauso nuo to, kaip tokio rango žmonės susitaria.

Lietuvoje dar nėra buvę atvejo, kad saugomas asmuo užimtų kokį nors postą užsienyje. Pagal visas tvarkas mes saugome tik Lietuvoje ir komandiruočių į užsienį metu. Tačiau kai užsienyje darbas pastovus - nėra mūsų kompetencija ten saugoti pastoviai. Aišku, jei bus kažkokie sprendimai, skambinsimės su Briuselio kolegomis ir su Lietuvos teisininkais tarsimės, kokie sprendimai galėtų būti.

Jei mums reikėtų nuolat saugoti užsienyje, tai ir finansavimo didesnio reikėtų, nes tam reikėtų atskirų žmonių, o ir nuolat dirbantiems apsaugos darbuotojams užsienyje turėtų būti didesnės algos, nes ten ir pragyvenimas bei kiti poreikiai yra kitokie“, - „Vakaro žinioms“ sakė R.Mockevičius.

Politologas A.Krupavičius sako, kad iš viso reikėtų pergalvoti įstatymus, susijusius su valstybės vadovų privilegijomis pasibaigus įgaliojimams.

„D.Grybauskaitė parodė gerą pavyzdį, nusprendusi išsikelti iš Turniškių ir apsigyventi savame name. Taip turėtų elgtis kiekvienas kadenciją baigęs prezidentas. D.Grybauskaitės sukurtas precedentas turėtų virsti įstatymų pataisomis.

Antras dalykas - dėl asmenų apsaugos. Buvusių prezidentų apsauga iki gyvos galvos yra perteklinis dalykas. Apsauga galėtų būti metus ar kitus po kadencijos, bet tik tiek. Demokratinėse šalyse apsauga iki gyvos galvos atrodo kiek prieštaringa. Daugelyje šalių apsaugos praėjus keleriems metams po kadencijos pabaigos nebelieka. Manau, ir pats kadenciją baigęs prezidentas galėtų inicijuoti tokią pataisą. Kaip kad D.Grybauskaitė atsisakė gyventi Turniškėse, taip, manau, būtų galima inicijuoti pataisas dėl apsaugos, nes prezidento balsas svarus.

Lietuvoje tokia situacija yra dėl kiek kitokių priežasčių. Kadenciją baigusiems Algirdui Brazauskui ir Valdui Adamkui savu laiku apsauga nebuvo svarbi. Tačiau kadangi Vytautas Landsbergis turi apsaugą ir nesirengia jos atsisakyti, atsirado taisyklės pagal vardinius norus.

Turim, ką turim, tačiau tuos vardinius norus irgi reikia naikinti, demokratizuoti, civilizuoti aukščiausių šalies pareigūnų gyvenimą pasibaigus kadencijai. Atrodo, kad buvę vadovai bijo savų žmonių. Tačiau bijo turbūt tik vienas, o kai sukuriamas precedentas, tada tuo precedentu sekama“, - akcentavo profesorius.