Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį rinksis į uždarą posėdį, kuriame svarstys, ar parlamentaras Vytautas Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija. NSGK pirmininkas Dainius Gaižauskas neslepia, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) konstatavo, jog iš NSGK buvo nutekinta slapta informacija, todėl, pasak jo, bus siūloma komiteto nariams kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį, kad šis įvertintų, ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija.
1 nuotr.
„Mes esame gavę raštą, kad informacija, kurią V. Bakas gavo iš pranešėjo, vėliau pasirodė ir žiniasklaidos informavimo priemonėse. VSD speciali ekspertų komisija įvardina, kad pateikta informacija buvo su slaptumo žyma. VSD, pradėjęs tyrimą, prašo komiteto narių tam tikros informacijos, kuri nėra viešai skelbiama. Tai NSGK, prieš pateikdamas raštą ir atsakymą VSD, turi pasitarti slaptose patalpose. (...) Taip pat yra vienas iš klausimų, kad siūlysime kreiptis į paslapčių subjekto vadovą Seimo pirmininką V. Pranckietį. Jis turės įvertinti pateiktos informacijos aktualumą, ypač kas susiję su rizikomis dėl grėsmės nacionaliniam saugumui. Prašysime įvertinti, ar V. Bakas gali toliau dirbti su įslaptinta informacija“, – Eltai sakė D. Gaižauskas.
D. Gaižausko teigimu, komitetui norint dirbti saugiai, reikia kuo greičiau atlikti tyrimą, kas komitete nutekina slaptą informaciją.
„Realiai komitetui norint dirbti visa apimtimi ir saugiai, nes vis dėlto mes dirbame ne tik su valstybės paslaptimis, bet ir NATO partnerėmis. O VSD informacija pateikta, kad duomenys buvo nutekinti iš komiteto narių, tai skubiai reikia priimti sprendimus ir atlikti tyrimą. Mes taip pat laukiame Generalinės prokuratūros sprendimo“, – sakė jis.
Pasak D. Gaižausko, pats pranešėjas kreipėsi į NSGK, nes, jo teigimu, V. Bakas nebederino su juo duomenų.
„Pranešėjas kreipėsi į komitetą būtent tada, kai V. Bakas nebederino su juo jokių veiksnių ir išėjo savavališkai į viešumą bei atskleidė pranešėjo anonimiškumą. Negana to, vertintos ir visos kitos aplinkybės. Informaciją, kurią turėjo V. Bakas pateikti NSGK, jis jos nepateikė ir laikė informaciją kažkur 10 mėnesių, kur laikė, mes nežinome. Pasirodo, specialiųjų ekspertų komisija įvertino tai kaip tarnybos paslapčių atskleidimą. Jų pagrindu bandysime priimti sprendimą“, – sakė NSGK pirmininkas.
V. Bakas: artėja rinkimai
Tuo metu V. Bakas Eltai teigė nežinantis, kad toks klausimas yra apskritai įtrauktas į NSGK darbotvarkę.
„Aš tokio klausimo, kad kažkur būtų ketinama kreiptis, apskritai darbotvarkėje nematau. Man nėra žinoma jokių pretenzijų. Aš turėčiau susipažinti konkrečiai, o oficialioje darbotvarkėje aš tokio klausimo nematau, o neoficiali pirmininko darbotvarkė man nėra žinoma“, – Eltai sakė jis.
V. Bakas teigia, kad VSD pradėtas tyrimas dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo po to, kai jis pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo, – dar vienas noras susidoroti su tam tikrais žmonėmis bei juos įbauginti. Pasak V. Bako, šiuo metu bandoma susidoroti su pranešėju. Todėl, tikina V. Bakas, trečiadienį siūlys NSGK nariams kreiptis į VSD, kad šis nutrauktų veiksmus prieš pranešėją.
„Iš tos medžiagos, kurią matau, tai galiu pasakyti, kad pranešėjas yra tardomas. Manau, kad rytoj komitetui siūlysiu, kad NSGK kreiptųsi į VSD, prašydami VSD nutraukti veiksmus, kuriais pranešėjui daromas spaudimas. Tai tokius požymius aš matau. Visų pirma, reikia apsaugoti pranešėją. Iš to, kas yra pateikta, aš matau, kad VSD direktorius, dėl savo paties padarytos klaidos ir galimai neteisėtos veiklos, kuomet buvo renkama informacija apie Lietuvos piliečius, jis pats pavedė dabar atlikti tyrimą, tai čia protu nesuvokiama, kad taip gali būti. Komitetas turi į tokią situaciją reaguoti, bet, matyt, yra kitų nuomonių“, – teigia V. Bakas.
V. Bakas neigia, kad išviešinta informacija buvo su slaptumo žyma.
„Pranešėjo pateikta informacija apie tai, kad buvo sekami žmonės, buvo skirta parlamentui, ir tai buvo vieša informacija. (...) Tokios informacijos su slaptumo žyma ar bent tai, kas susiję su pranešėju, tikrai niekada nebuvo. Tai yra melas ir bandoma nukreipti dėmesį nuo esminių dalykų, kad pranešėjui daromas spaudimas ir kad VSD vadovo renkama informaciją apie žmones nėra įvertinta. Tai čia yra problema. Dabar Seimas ir NSGK leido VSD rinkti informaciją apie visiškai niekuo dėtus žmones. (...) Komitetas leido kištis VSD į demokratinius, politinius procesus, į rinkimų kovas. Tai čia yra didžiulis iššūkis valstybei, ir spec. tarnybų vadovas turėtų daryti visiškai ką kita. Normaliu atveju, tai būtų įvertinta kaip nusikaltimai. Čia kuriama baimės, visuotinio sekimo atmosfera“, – teigė V. Bakas.
Paklaustas, ar šiuo metu jis dar palaiko ryšius su pranešėju, V. Bakas neatskleidė.
„Aš nenorėčiau to komentuoti“, – sakė jis.
ELTA primena, kad VSD informavo NSGK, jog 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale „Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę.
VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
