NSGK pirmininkas pristatė svarbiausias grėsmes, kylančias Lietuvai artimiausiu metu

COVID-19 pandemija išlieka iššūkiu

Anot NSGK pirmininko, COVID-19 pandemija neabejotinai išlieka ir yra 2021 m. sudėtingiausias iššūkis Lietuvos žmogaus sveikatai bei sveikatos apsaugos sistemai ir ekonomikai.

„Pandemija parodė, kad būtina kurti krizėms atsparią sveikatos apsaugos sistemą, dar kartą įvertinus COVID-19 pamokas kurti sistemą tokią, kuri pajėgtų atlaikyti tiek infekcijų, tiek ekologinių, stichinių nelaimių ar karinių konfliktų, kitus nepaprastųjų situacijų atvejus. Valstybei būtina sukurti ir nacionalinę krizių valdymo sistemą su ją koordinuojančiu Nacionaliniu krizių valdymo centru, pavaldžiu tiesiogiai ministrui pirmininkui“, – teigia politikas.

Iššūkių kelia susilpnėjęs transatlantinis ryšys

Kaip iššūkį įvardino ir besiformuojantį naują galios balansą tarptautinėje erdvėje.

„Lietuvai daugiašalių institucijų silpnėjimas ir „didžiųjų valstybių koncerto“ idėjos yra iššūkis, nes tai prasilenkia su tarptautinės teisės normomis ir dažnai neatitinka Lietuvos interesų. Tarptautinėje sistemoje, veikiančioje pagal galios pusiausvyros taisykles, mažosios valstybės tampa tuo, ką V. Putinas kartą pavadino „keičiama valiuta“, kai nustoja galioti daugiašalės tarptautinės teisės normos“, – sako L. Kasčiūnas.

Todėl, pažymi jis, Lietuvai itin svarbus tvarus ir bendromis vertybėmis grįstas transatlantinis ryšys, kuris pastaruoju metu silpnėjo.

Pasak jo, kylant įvairioms įtampoms tarp JAV ir pagrindinių Europos valstybių, Lietuva gali nebesugebėti laviruoti bei teisingai pasirinkti prioritetus. Ypač, akcentuoja politikas, tai tampa aktualu toliau augant Kinijos įtakai, kas natūraliai vers JAV daugiau dėmesio skirti Pekinui.

„JAV posūkis link Kinijos, gilėjančios JAV ir didžiųjų ES valstybių takoskyros gali lemti tai, kad Lietuvai, kaip ir artimiausioms Lietuvos sąjungininkėms Baltijos valstybėms bei Lenkijai, bus didelis iššūkis 2021 m. įtikinti JAV stiprinti karinių pajėgų buvimą mūsų regione“, – sako L. Kasčiūnas.

Grėsmę kelia ES bandymai eiti „ strateginės autonomijos“ keliu

Pasak NSGK pirmininko, grėsmę Lietuvai kelia ir po „Brexito“ suintensyvėjusios kalbos apie Europos strateginę autonomiją.

„Šis kelias veda ne į Europos virtimą strateginiu pasauliniu žaidėju, bet į Europos fragmentaciją. Alternatyvių Europos Sąjungai Europų „šmėklos“ klaidžioja po kontinentą. Po „Brexito“ ES negali daugiau sakyti, kad Europos Sąjunga ir yra tapati Europai. Po „Brexito“ gali atsirasti ir „kitos Europos“ galimybė“, – sako L. Kasčiūnas.

Jo manymu, Europos autonomijos idėja neturi virsti iššūkiu NATO, nes, anot NSGK pirmininko, pati ES nėra pakankamai pajėgi mesti iššūkį kitoms pasaulio galybėms.  

„Autonomijos stiprinimo procesas pats savaime yra galvosūkis, nes nėra bendrų grėsmių sampratos, vizijo ir atitinkamai nėra bendrų tikslų ir prioritetų. Geriausiu atveju šios pastangos sėkmingai papildys NATO, blogiausiu atveju – gali prisidėti prie nenumatytai prie transatlantinio ryšio susilpnėjimo, bet nepakankamai sustiprins Europos savarankišką karinį pajėgumą“, – sako L.Kasčiūnas.

Kinijos technologinis diktatas

L. Kasčiūno teigimu, grėsmę kelia ir Kinijos technologinis potencialas.

„Kinijos technologinė diktatūra privers daugelį šalių (Lietuvą) rinktis priklausyti arba Amerikos, arba Kinijos technosferai“, – teigia NSGK vadovas.

Anot politiko, Kinija yra JAV strateginė priešininkė visose srityse.

„Lietuvos interesai šiuo atveju sutampa su JAV interesais ir atitinkamai turėtume vertinti mūsų bendradarbiavimą su Kinija. Nacionalinio saugumo užtikrinimas turi nusverti visus kitus santykių su Kinija interesus, nes Lietuvos ryšiai su Kinija negali kenkti bendradarbiavimui su JAV ir kitais NATO sąjungininkais. Lietuvos ekonominiai ryšiai su Kinija neturi sukurti Kinijai svertų veikti Lietuvos vidaus ir užsienio politikos sprendimus“, – teigia L. Kasčiūnas.

Lietuvos – Baltarusijos valstybinė siena

Galiausiai NSGK vadovas kaip rizikos veiksnį nurodė Lietuvos – Baltarusijos pasienį. Pasak jo, esminis Lietuvos interesas Baltarusijos atžvilgiu yra šios šalies nepriklausomybė ir demokratėjimas.

„Rusijos ir Baltarusijos sąjunga kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes jai tapus realybe Rusija de facto būtų tiesioginė Lietuvos kaimynė“, – teigia jis.

Anot politiko, reikia nepamiršti, kad Rusijos ir Baltarusijos kariuomenės yra integruotos į bendrą grupuotę Rusijos Vakarų karinėje apygardoje. „Jų oro gynybos sistema yra bendra. Dar daugiau – Rusija ir Baltarusija savo karinių pajėgų veiksmus kartu planuoja prieš bendrą priešininką – Vakarus, kaip rodo pratybų scenarijai“, – sako L. Kasčiūnas.