NSGK prašys ministerijos pateikti visus dokumentus, susijusius su E.Paulavičiaus nušalinimu, įžvelgia pažeidimų

„Labai laiku sušauktas susitikimas, padėkosiu iniciatoriams. Išklausėme ir ministrės visą situaciją, ir išklausėme pulkininko. Priėmėme tam tikrus sprendimus, išeis protokolinis sprendimas iš komiteto – prašysime KAM pateikti visus dokumentus, susijusius su šiuo (atveju – ELTA): kada buvo tyrimas pradėtas, įsakymo kopiją, taip pat ar buvo pulkininkas supažindintas, kad prieš jį pradėtas tyrimas“, – po posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.

„Taip pat įtrauksime žvalgybos kontrolierių – tai tarnybą, kad būtų kiek įmanoma nešališka įstaiga, kad vykdytų viso šito proceso tyrimą“, – pridūrė jis, pažymėdamas, kad vykstantys procesai daro žalą karinei žvalgybai, todėl būtina imtis efektyvių sprendimų.

G. Jeglinsko teigimu, susiklosčiusi situacija krašto apsaugos sistemoje yra labai sunki.

„Situacija labai sunki. Ką mes dabar išgirdome – dabar išgirdome žodis prieš žodį. Vieno žmogaus žodis prieš kito žodį. Manau, tyrimas parodys, kas buvo labiausiai teisus. Ką mes matome – yra procedūrinių pažeidimų (...), yra galimai netgi ir teisinių pažeidimų, nebuvo žiūrima į tam tikras įstatymo nuostatas. Tai sakyčiau, kad ministrė yra sudėtingoje situacijoje“, – pažymėjo jis.

„Aš nežinau, ar pasikarščiavo, bet sprendimas buvo priimtas procedūriškai neteisingai“, – nurodė G. Jelginskas.

Pasak jo, tikimasi, kad KAM informaciją komitetas gaus per tris darbo dienas, todėl kitą savaitę planuojamame NSGK posėdyje būtų galima toliau svarstyti šį klausimą.

Jeigu pasitvirtins E. Paulavičiaus versija – rekomenduos grąžinti pulkininką į pareigas

Akcentuodamas, kad visas aplinkybes turi įvertinti generalinis inspektorius bei Žvalgybos kontrolierius, G. Jeglinskas užsiminė – jeigu pasitvirtins tai, jog nušalinant pareigūną išties padaryti pažeidimai, NSGK rekomenduos E. Paulavičių grąžinti į pareigas, o ministrei – atsiprašyti pulkininko.

„Manau, tuos sprendimus turi priimti Generalinė inspekcija – turi įvykdyti tyrimą, kuris vyksta prieš pulkininką. Ir dar svarbiau – kad nešališka institucija, Žvalgybos kontrolierius, turi priimti tuos sprendimus“, – aiškino Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas.

„Jeigu pasitvirtina tai, kaip mums yra teigiama, kad žmogus nebuvo informuotas, kad prieš jį pradėtas tyrimas, kad tyrimas buvo pradėtas jau po jo nušalinimo iš pareigų – tada, manau, logiškas sprendimas (...) atšaukti tą ministrės įsakymą ir atstatyti jį į pareigas“, – dėstė NSGK pirmininkas, tikindamas, kad tokia komiteto rekomendacija gali būti teikiama.

G. Jeglinskas pažymėjo – tokiu atveju bus svarbu užtikrinti ir pulkininko reputacinės žalos atstatymą.

„Jeigu reputacinė žala iš tikro pasitvirtins – pasitvirtins, kad įvyko procedūriniai neatitikimai, iš principo tai yra pažeista reputacija. Tai ką turime daryti? Tai aš manau, kad turime saugoti tikrai daug metų tarnavusio Lietuvai karininko reputaciją. Čia mažiausia, ką galime padaryti“, – kalbėjo NSGK vadovas.

„Kiekvienas civilis, kuris ateina vadovauti ministerijai, turi suprasti, kaip veikia kariuomenė – kad kariuomenė nėra tik paprasta institucija. (...) Žmogus, kuris nieko blogo nepadaręs, jis turi atgauti savo reputaciją, turime ją apginti ir tada jis išleidžiamas į atsargą su orkestru, kaip ir dauguma pulkininkų išeina“, – tęsė „Vardan Lietuvos“ narys.

E. Paulavičiaus ir D. Šakalienės versijos „stipriai skiriasi“: skundai neatrodo stiprūs

Po NSGK posėdžio tiek krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė, tiek nušalintas AOTD direktorius E. Paulavičius pasišalino neatsakinėję į žurnalistų klausimus.

Pasiteiravus, ar ministrės ir pulkininko versijos dėl susiklosčiusios situacijos buvo panašios, G. Jeglinskas tikino – pasakojimai stipriai išsiskyrė.

„Pakankamai stipriai skiriasi“, – pripažino jis.

„Yra bendra intonacija, kas ir ką pasakė, kokie norai buvo. Tiesiog galbūt tos interpretacijos skiriasi abiejų žmonių. Bet, vėlgi, mūsų tikslas, kad karinės žvalgybos institucija toliau veiktų, kad nebūtų pažeista kariuomenės reputacija“, – pažymėjo jis.

Be to, kalbėdamas apie skundus, kurių pagrindu ministrė ir nusprendė nušalinti E. Paulavičių, G. Jeglinskas teigė – jie „kol kas neatrodo labai stiprūs“.

„Tie skundai, kurie buvo pateikti – labai standartiškai bet kuriam vadovui bet kurioje organizacijoje“, – pridūrė jis.

Apie interpeliaciją kol kas nekalba

Tuo metu klausiamas, ar po komiteto posėdžio ir matant susiklosčiusią situaciją esama pagrindo ministrės D. Šakalienės interpeliacijai, G. Jeglinskas pažymėjo – šiuo metu svarbiausia išsiaiškinti visas aplinkybes dėl E. Paulavičiaus nušalinimo.

„Turime suprasti, kas iš tikrųjų įvyko, ir suprasti, ar ministrė gali toliau eiti pareigas“, – nurodė jis.

„Šiuo atveju, tas sprendimas, kaip mums atrodo pagal dabartinę informaciją, nebuvo adekvatus“, – apibendrino NSGK pirmininkas.

Atsakydama į konservatoriaus klausimą, D. Šakalienė užsiminė kokiu atveju atsistatydintų

Savo ruožtu konservatorius Laurynas Kasčiūnas taip pat tvirtino, kad ministrė D. Šakalienė turi atsiprašyti E. Paulavičiaus ir panaikinti birželio 24 d. pasirašytą sprendimą dėl AOTD vado patraukimo į rezervą.

„Procedūriškai ir teisiškai čia yra visiškas jovalas. Man tai atrodo labai tragiška“, – negailėdamas epitetų kalbėjo L. Kasčiūnas. 

Politiko teigimu, nelogiška ir net pavojinga praktika yra nušalinti pareigūną tik gavus skundą jo atžvilgiu. 

„Jei gavęs skundą nepradedi tyrimo, o iš karto nušalini žmogų nuo pareigų – tai mes galime nušalinti visą kariuomenę, galime nušalinti visą valstybės tarnybą. Įstatyme labai aiškiai parašyta – jei tu nori žmogų atleisti, tai pirmiausiai turi padaryti tyrimą. Ar jūs įsivaizduojate, kur mes esame“, – tęsė NSGK pirmininko pavaduotojas.  

Komentuodamas vykusio posėdžio detales, L. Kasčiūnas teigė paprašęs D. Šakalienės atsakyti į hipotetinį klausimą – ką ji darytų, jei susilauktų skundo dėl mobingo. 

„Aš ministrės paklausiau: ministre, jei mes gausime NSGK skundą apie jūsų mobingą Krašto apsaugos ministerijai, ką jūs darytumėte?“ – kalbėjo politikas. 

Pasak jo, reaguodama į tokį klausimą, D. Šakalienė užsiminė, kad atsistatydintų, jei jaustųsi praradusi sistemos pasitikėjimą. 

„Ji sakė, kad jei manimi nepasitiki sistema, aš atsistatydinčiau“, – tikino L. Kasčiūnas, visgi pridurdamas, kad interpeliacijos klausimas dar yra ankstyvas klausimas.

Teigia, kad ministrės minėti skundai – mažareikšmiai 

NSGK priklausantis konservatorius taip pat tikino, kad ministrės minėtų skundų nereikėtų sureikšminti. Anot jo, užfiksuoti nusiskundimai tikrai negalėtų būti pagrindas nušalinti pareigūną nuo einamų pareigų.

„Kad (skundžiasi – ELTA) dėl rotacijos, kad kažkas norėjo kažkur išvažiuoti ir nebuvo sudaryta sąlygų. Apie ką mes kalbame“, – teigė politikas. 

Be to, tikino jis, nemažai klausimų kyla ir dėl D. Šakalienės pasirašyto įsakymo. 

„Teisine prasme įsakymas pasirašytas su klaidomis. Nuoroda į straipsnį, kuris nenumato tokios galimybės. Jei pulkininkas užsiims su teisininkais ir advokatais, tai jis dar ir bylų laimės prieš krašto apsaugos sistemą“, – konstatavo L. Kasčiūnas.

V. Čmilytė-Nielsen: priimant sprendimus, nebuvo laikytasi įstatymo

NSGK posėdyje dalyvavusi liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat pažymi, jog pastarąją savaitę D. Šakalienės priimti sprendimai, susiję su E. Paulavičiaus nušalinimu, galėjo būti vykdomi ne pagal Žvalgybos įstatyme numatytas normas. 

„Žvalgybos įstatymo, akivaizdu, (…) nebuvo laikytasi, priimant sprendimus“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė parlamentarė.

Pasak jos, abejonių kelia ne tik data, kada buvo pradėtas aplinkybių patikslinimo tyrimas, bet ir tai, jog E. Paulavičius apie šį tyrimą nebuvo informuotas. 

„Jeigu pasitvirtins, kad nebuvo laikomasi įstatyme numatytų terminų, kad tyrimas pradėtas, bet apie jį žmogus, kuris yra tiriamas, nebuvo informuotas, kad jis pašalintas iš pareigų iki tyrimo pradžios, (…) tada, be jokios abejonės, pirmas žingsnis yra atstatyti pulkininką pareigose ir ministrei bent jau pripažinti, kad buvo padaryta klaida“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Ministrė mums argumentavo, kad negalima atlikti tyrimo tol, kol žmogus yra pareigose, nes tai labai trukdytų, tačiau įstatymas kalba visiškai ne taip“, – akcentavo ji.

D. Gaižauskas: įdomu, koks buvo Prezidentūros vaidmuo

Savo ruožtu NSGK narys, „valstietis“ Dainius Gaižauskas taip pat suabejojo ministrės atsakymais į posėdžio metu užduotus klausimus.

„Klaidų tikrai daug padaryta, pateikėme tam tikrų klausimų, į kuriuos neatsakė normaliai, dar reikės ir dokumentų. Tai, žinokite, aš jums sakau – susitiko du žmonės, yra charakteriai, kurie nesutapo, ir žala dabar milžiniška“, – žurnalistams teigė D. Gaižauskas.

Parlamentaras neslėpė, kad jam kyla klausimas, ar apie šias E. Paulavičiaus nušalinimo aplinkybes Prezidentūra žinojo.

„Įdomu, kur čia buvo Prezidentūros vaidmuo. Jeigu žinojo šitas tam tikras aplinkybes ir nutylėjo, čia irgi bus įdomu“, – svarstė D. Gaižauskas.

„Kiek suprantu, premjeras nežinojo, Seimo pirmininkas nežinojo, komitetas taip pat nežinojo. Tai jeigu čia tik ministrės tokia išvirta košė – aš jau kitaip jos nepavadinsiu – mano galva, ji turėtų priimti labai logišką sprendimą“, – sakė jis.

ELTA primena, kad trečiadienį paaiškėjo, jog Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktorius Elegijus Paulavičius buvo nušalintas nuo pareigų ir perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad pastarasis sprendimas priimtas dėl, pasak jos, labai rimtų darbuotojų teisių pažeidimų. Politikės teigimu, situacija departamente pablogėjo pastarajam sužinojus, kad E. Paulavičius nebus skiriamas antrai kadencijai.

Krašto apsaugos ministrė taip pat nurodė, jog nušalinamam E. Paulavičiui buvo pasiūlytos ir kitos, aukštesnės, pareigos. Tiesa, buvęs AOTD vadovas jų atsisakė. 

Anot ministrės, apie perkėlimą į rezervą E. Paulavičius informuotas trečiadienį ryte, tą pačią dieną generalinis inspektorius pradėjo aplinkybių patikrinimą dėl gautų skundų.

Netikėtą ministrės sprendimą ir komunikaciją apie tai kritikavo ne tik opozicijos atstovai, NSGK nariai – patarimų jai sakė turintis ir premjeras Gintautas Paluckas. Vis dėlto, D. Šakalienė atmeta tokią kritiką ir tikina, jog visi svarbiausi asmenys apie E. Paulavičiaus nušalinimą buvo informuoti.

Trečiadienio vakarą žiniasklaida, remdamasi šaltinių informacija, paskelbė, jog naujuoju AOTD vadovu ketinama skirti buvusį Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vadovą Mindaugą Mažoną. Krašto apsaugos ministrė kol kas tokių kalbų nepatvirtina, tačiau tikina, jog galima departamento vadovo kandidatūra jau buvo aptarta su prezidentu Gitanu Nausėda.

AOTD direktoriaus pareigas E. Paulavičius pradėjo eiti 2020 m. vasarą. Šių metų rugpjūtį pulkininkas baigia kadenciją karinės žvalgybos vado poste.

ELTA primena, kad AOTD yra viena iš dviejų šalies žvalgybos tarnybų, atsakinga už Lietuvos nacionalinio saugumo gynybos srityje užtikrinimą, jo stiprinimą.

AOTD direktorių kadencijai skiria krašto apsaugos ministras.