Šešios Lietuvos aplinkosaugos organizacijos ir judėjimai išplatino bendrą deklaraciją Lietuvos valstybės institucijoms su prašymu ištaisyti įstatyme paliktą spragą dėl palmių aliejaus naudojimo degaluose.
1 nuotr.
Deklaraciją pasirašė Aplinkosaugos koalicija, „Fridays for Future“, Tarptautinis Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondas, Žaliosios politikos institutas, „Extinction Rebellion Lietuva“, „Žiedinė ekonomika“.
Šiemet pavasarį priimtame Alternatyvių degalų įstatyme numatyta, kad nuo 2024 m. palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudos keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais. Tačiau aplinkosaugininkai susirūpinę, kad įstatyme įvardintas tik palmių aliejus, o teisės aktuose niekur nėra paminėtas palmių riebalų rūgščių distiliato (PFAD) naudojimas.
Aplinkosaugos organizacijos atkreipia dėmesį, kad būtent PFAD iš esmės tas pats palmių aliejus, tik slepiasi po kitu vardu. Šį faktą pripažįsta tiek rinkos analitikai, tiek tarptautinės aplinkosaugos organizacijos.
„Net ir uždraudus palmių aliejų, degalų rinkos dalyviai laisvai galės prekiauti dyzelinu su PFAD. Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi spraga, kurią sprendimų priėmėjai privalo ištaisyti – tam reikia teisės aktų pakeitimų, kuriuos priėmus PFAD taip pat nebūtų laikomi biodegalais“, – teigiama laiške.
Aplinkosaugos organizacijos pažymi, kad palmių aliejus biodegaluose šiuo metu yra didžiausias iššūkis. Praėjusią žiemą net 80 procentų šalies transporte suvartotų dyzelinių degalų buvo įmaišytų palmių aliejumi, kai iki šiol ši dalis nesiekdavo net 20 procentų. Žymų palmių aliejaus šuolį degaluose nulėmė didžiausio degalų tiekėjo „Orlen Lietuva“ sprendimas vietoje lietuviškos žaliavos naudoti importinį palmių aliejų iš Indonezijos ir Malaizijos. Taigi, didžioji dalis Lietuvos vairuotojų net ne savo noru tapo ir palmių aliejaus produktų vartotojais.
Laiške tvirtinama, kad „Žaliojo kurso“ ambicijas deklaruojančios Lietuvos politikai ir valdžios institucijos ignoruoja augančio palmių aliejaus vartojimo tendencijas. Palmių aliejus dabar naudojamas daugelyje produktų – nuo maisto iki kosmetikos, nuo pašarų iki biodegalų.
„Atkreipiame dėmesį, kad plečiant alyvpalmių plantacijas Pietryčių Azijos šalyse sparčiai naikinami atogrąžų miškai, o į atmosferą patenka dideli anglies dvideginio kiekiai, žūsta gyvūnų ir augalų rūšys. Europos Sąjungoje vis stiprėja aplinkosauginis judėjimas, nukreiptas prieš globalią deforestizaciją ir netvariai išauginamų žaliavų, tokių kaip palmių aliejus, besaikį vartojimą. Juk vartodami palmių aliejaus turinčius produktus ir gaminius, tik paskatiname šios žaliavos paklausą“, – pažymi laiško autoriai.
Beje, aplinkosaugininkai taip pat akcentuoja, kad palmių aliejus „slepiasi“ po skirtingais vardais ir buities, kosmetikos gaminiuose – šie pavadinimai klaidina vartotojus, kurie galimai nesirinktų produkto su palmių aliejumi. Šiemet „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad net 76 proc. Lietuvos gyventojų siūlo neatidėlioti ir spręsti palmių aliejaus klausimą.
„Kviečiame valdžios institucijas atkreipti dėmesį į ženklinimo problemą, įpareigojant gamintojus ir prekybininkus aiškiau ir suprantamiau žymėti naudojamas žaliavas ant produktų ir prekių etikečių“, – rašoma laiške.
|
||||||||||||||||||||||||||
Dienos klausimasAr reikia kaliniams, priklausomiems nuo narkotikų, vietoj pagalbos dalinti švirkštus ir adatas?
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
