„Neturime pakankamų pajamų“. Opozicija įvertino biudžeto projektą

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos atstovė Rasa Budbergytė tvirtina pasigendanti „drąsos“ šalies skolą didinti dar labiau, taip siekiant palaikyti ne tik skurdžiausių, bet ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų perkamąją galią.

Tačiau Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos" parlamentaras Algirdas Butkevičius atkreipia dėmesį, kad 2023 m. valstybės pajamų ir išlaidų planas ir taip sudarytas remiantis per daug optimistinėmis ekonomikos augimo prognozėmis. Tai, anot ekspremjero, gali reikšti, kad kitais metais biudžeto deficitas bus netgi didesnis.

„Kadangi BVP bus mažesnis, tai savaime suprantama, kad ir valstybės biudžeto pajamų augimo prognozė gali prasilenkti su tikrove. Nebent išliks aukštas infliacijos lygis“, – Eltai kalbėjo A. Butkevičius.

Be to, Biudžeto ir finansų komiteto narys akcentavo ne tik bendrą deficito lygį, bet ir tai, kad tvariomis pajamomis nėra padengiamos visos ilgalaikės išlaidos.

Projekte numatoma, kad energetikos krizės suvaldymui bus skiriama apie 2 proc. nuo BVP, o dar 0,5 proc. ketinama skirti geležinkelių infrastruktūros finansavimui. Tuo metu likusi deficito dalis, kuri sudaro apie 2,4 proc. nuo BVP, skirta finansuoti ilgalaikėms išlaidoms.

„Mane labiau jaudina, kad netgi nuolatinių išlaidų didinimui mes neturime pakankamų pajamų“, – pridūrė A. Butkevičius, kurio vertinimu, biudžete išlaidų didėjimas nėra pagrįstas šalies finansinėmis galimybėmis.

R. Budbergytė: pasigendu drąsos didinant deficitą

Tuo metu Audito komiteto narė R. Budbergytė teigė, kad atsižvelgiant į išskirtines ekonomines aplinkybes, pirmas įspūdis, pamačius biudžetą – „neblogas“. Anot socialdemokratės, pozityviai galima vertinti tai, kad biudžete energetikos kainų kompensavimas numatytas ne tik buitiniams vartotojams, bet ir verslui. Taip pat, jos vertinimu, gyventojų perkamoji galia nėra ženkliai didinama, bet bent jau investuojama į jos išlaikymą.

Vis tik, politikės vertinimu, Ministrų Kabinetui nereikėtų bijoti peržengti 5 proc. deficito barjero.

„Pasigendu drąsesnio Vyriausybės ryžto kažkiek padidinti biudžeto deficitą. Manau, kad galime peržengti 5 proc. ribą“, – tvirtino R. Budbergytė.

Socialdemokratės teigimu, skolinantis dar daugiau, neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) galėtų būti sulygintas su minimalia mėnesine alga (MMA), o atsižvelgiant į maisto produktų kainų augimą, taip pat skolintomis lėšomis būtų galima pritaikyti laikiną pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą būtiniausiems maisto produktams.

„Manau, kad tai biudžetui būtų pakeliama našta ir mūsų skolinimosi reitingai nekristų tiek, kad mums iš tiesų reikėtų mokėti daugiau, negu kad apskritai dėl palūkanų kilimo. Norim ar nenorim, už valstybės skolą vis tiek teks mokėti daugiau“, – įsitikinusi ji.

Tačiau parlamentarė prognozuoja, kad valdantieji veikiausiai „buldozeriu“ atmes visus siūlymus papildomai didinti biudžeto išlaidas.

„Iš dabartinės Vyriausybės matau labai didelį pasiryžimą, kad deficitą išlaikyti nedidėjantį, kad neperžengti 5 proc. ribos. Matyt, jie nenori blogai pasirodyti prieš Europos Komisiją“, – svarstė R. Budbergytė.

ELTA primena, kad penktadienį Vyriausybėje Finansų ministerija pristatė 2023 m. biudžeto projektą. Jame numatyta, kad biudžeto pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP.

Tačiau, finansų ministrė Gintarė Skaistė tvirtina, kad ekonomika kitais metais išliks augimo kelyje. Nors prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija ateinantiems metams turėtų būti 6 proc. BVP turėtų augti apie 1,4 proc.