respublika.lt

Advokatas Jonas Ivoška: Mūsų Seimas renkamas neteisėtai (113)

2021 vasario 05 07:00:00
Danas NAGELĖ

Seimo Peticijų komisija pritarė teisininko, advokato Jono Ivoškos pateiktai peticijai, kuria raginama iš esmės pertvarkyti rinkimų į Seimą tvarką, nes ji esą prieštarauja konstitucinėms normoms. Pilietinės visuomenės kūrėjų paramos fondo vardu peticiją surašęs J.Ivoška atkreipė dėmesį į kelis dalykus, kurių bene pagrindinis - pagal Konstituciją Seimas turi būti sudarytas iš Tautos atstovų, tačiau taip nėra. Be to, kai kuriems kandidatams sudaromos daug geresnės sąlygos nei likusiems.

×
nuotr. 2 nuotr.
Neteisėtas Seimas. Arūno Bernacko koliažas

 

- Sakote, kad Seimo rinkimų tvarka yra keistina. Kokios problemos labiausiai užkliuvo? - „Vakaro žinios" teiravosi Jono IVOŠKOS.

- Pagrindinė problema yra Seimo legitimumas. Mes 70 Seimo narių renkame neteisėtai. Bet koks mūsų šalies nedraugas visada gali kelti problemą, kad įstatymai priimti neligitimaus Seimo.

- Turite mintyje 70 Seimo narių, renkamų daugiamandatėje apygardoje?

- Taip, taip. Yra ir kitų šalių, kur egzistuoja mišri rinkimų sistema, tačiau mūsų Konstitucijos atžvilgiu rinkimai daugiamandatėje apygardoje prieštarauja konstitucinėms normoms.

- Kaip?

- Mes nesiūlome, kad Seimas būtų renkamas tik regioniniu lygmeniu - vienmandatėse apygardose, tačiau siūlome sureguliuoti, kad rinkimai daugiamandatėje apygardoje nepažeistų konstitucinių normų. Konstitucija nurodo, kad Seimą sudaro Tautos atstovai. Kitaip tariant, pilietis Seimo nario statusą turi įgyti ne partijos ar kokios kitos interesų grupės, o tik Tautos valia. Asmens atsiradimas Seime Tautos atstovo teisėmis be jam tiesiogiai pareikšto rinkėjų pasitikėjimo yra antikonstitucinis. Dėl to už finansinę paramą ar kitaip įtikęs partijos vadovybei asmuo ir gavęs vietą partijos sąrašo pradžioje, bet rinkimų metu sulaukęs, pavyzdžiui, tik savo šeimos narių palaikymo, negali vadintis Tautos atstovu.

- Peticijoje akcentuojama, kad kai kuriems asmenims suteikiama daugiau galimybių būti išrinktiems į Seimą ir taip pažeidžiamas Konstitucijoje numatytas lygiateisiškumo principas. Ką turite mintyje?

- Pagal dabartinę konstitucinę tvarką rinkėjas už tą patį kandidatą gali balsuoti tik vieną kartą. Tačiau iš tikrųjų - tik vieną kartą galima balsuoti tik už tą kandidatą, kurio nėra partijų sąrašuose, o už tą, kuris kandidatuoja ir sąraše, ir vienmandatėje apygardoje, galima balsuoti du kartus. Tai pažeidžia dar ir konstitucinę nuostatą, kad „žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų (...) pažiūrų pagrindu". O dabar mes matome, kad už tuos, kurie yra partijų šalininkai, galima balsuoti du kartus. Todėl rinkimai nėra lygūs. Turėtų būti leidžiama kandidatuoti arba tik per sąrašą, arba tik vienmandatėje apygardoje. Ir rinkimai nėra tiesioginiai, nes partijos sudaro sąrašus ir lemia, kas turi būti sąrašo viršuje. Todėl kandidatai yra partijų, o ne Tautos atstovai.

- Tačiau yra galimybė reitinguoti.

- Taip, tačiau reitinguoja toli gražu ne visi, todėl tie, kurie yra sąrašo viršuje, savaime turi daugiau šansų būti išrinkti.

- Kokia išeitis?

- Sąrašus sudaryti ne sprendžiant partijos vadovybei, o pagal abėcėlę. Be to, siūlome, kad būtų galima rinktis kandidatus ne iš vieno sąrašo, nes, priešingu atveju, žmogus neturi galimybės išsirinkti sau labiausiai patinkančių personalijų. Remiantis tokia tvarka, išrinktais į Seimą būtų laikomi 70 daugiamandatininkų, surinkusių daugiausiai rinkėjų balsų. Tokia rinkimų tvarka nekeltų abejonių, ar visi Seimo nariai tikrai išrinkti Tautos ir ar išrinkti tie asmenys, kurie turi didžiausią Tautos pasitikėjimą.

- Viename interviu esate sakęs, kad turi būti numatyta ir neigiamo reitingavimo galimybė, nes jos nesant iš rinkėjo atimta galimybė išeliminuoti Tautos atstovybei visiškai netinkamus asmenis, todėl kai kurie politikai, net ir sėdintys reitingų lentelės dugne, nuolat patenka į Seimą.

- Neigiamo reitingavimo galimybė reikalinga, jei tvarka nebūtų keičiama, nes dabar dažniausiai galimybę patekti į Seimą nulemia partijų lyderiai arba pinigai - kas duoda daugiau rinkimams, tą ir įrašo į priekį. Tačiau jei tvarka būtų patobulinta pagal mūsų siūlymus, tai jau nebebūtų aktualu. Nes į Seimą patektų daugiausiai balsų surinkę asmenys. Jei kas nors išrinktas pereitų į kitą darbą, jį pakeistų pirmutinis tarp nepatekusiųjų, nesvarbu, jei jis buvo kitame sąraše nei pasitraukusysis. Nes Seimo nariai ne dėl partijų turi dirbti, o dėl Tautos.

- Peticijoje užsimenama apie parlamentaro pareigų dubliavimo su kitomis pareigomis neatitiktį konstitucinėms nuostatoms...

- Konstitucija nurodo, kad Seimo darbas nesuderinamas su jokiomis kitomis pareigomis valstybinėse įstaigose ar organizacijose. Turi būti valdžių atskyrimo principas - kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžia nebūtų viena nuo kitos priklausomos. Todėl akivaizdu, kad Seimo narys negali kartu būti ir premjeras ar ministras. Pavyzdžiui, Konstitucijos 61 str. 1 dalis nurodo, kad Seimo narys turi teisę pateikti paklausimą ministrui pirmininkui ar ministrui. Tai negi jis, būdamas ir Seimo nariu, ir ministru, klaus pats savęs?

- Kitaip tariant, kadangi Seimas vykdo Vyriausybės parlamentinę kontrolę, esant dabartinei sistemai, susidaro paradoksas: vieni seimūnai kontroliuoja patys save kaip ministrus?

- Būtent. Čia tas pats, kas teisėjas kartu dar būtų ir prokuroras arba advokatas. Kita vertus, atsakingų pareigų sudvejinimas sudaro sąlygas nekokybiškam abiejų pareigų atlikimui arba kurių nors patikėtų pareigų nevykdymui. Nes nėra fizinės galimybės žmogui tuo pačiu metu būti dviejose vietose arba, kaip sako liaudies išmintis, „devyni amatai - dešimtas badas". Tai rodo arba neracionalų Seimo narių skaičių (jų perviršį), arba pareiginių funkcijų netinkamą atlikimą.

- Ar tikite, kad sisteminės partijos pritars jūsų siūlymams dėl Seimo rinkimų tvarkos, nes tokiu atveju jų lyderiams kelias į Seimą būtų gerokai sunkesnis?

- Sunku spėlioti, tačiau tokios nuostatos labai reikalingos, nes dabar daug Seimo narių sėdi Seime daugybę kadencijų iš eilės. Mes, be to, siūlome, kad tam pačiam asmeniui negalima būtų būti renkamam daugiau nei dvi kadencijas iš eilės. Nes kai užsisėdi, iš jų laukti intelektinio naujumo yra naivu, jie tik kėdžių laikosi.

- Tokia idėja ne nauja, tačiau oponentai vis atkirsdavo, kad toks draudimas pažeistų asmens teisę būti renkamam ir rinkėjo teisę rinkti norimą asmenį.

- Jei mes Konstitucijoje tai įrašytume, jokia teisė nebūtų pažeista. Juk prezidento nerenkame tris kadencijas iš eilės. Tai ką, irgi pažeidžiamos teisės? Čia - ne argumentas. Reikia padaryti taip, kad asmenys, tvarkantys viešuosius išteklius, nesijaustų esantys amžini. Jie turi prisidėti prie biudžeto kaupimo, kad paskui atsakingiau su juo elgtųsi, žinotų, kaip sunkiai jis uždirbamas. O kai amžinai tvarkomi svetimi pinigai, tai ir atsakomybės nėra jokios.

- Ar net ir įtvirtinant visas jūsų siūlomas nuostatas įmanoma užtikrinti lygius rinkimus, kai vieniems politikams visus ketverius metus net nacionalinis transliuotojas suteikia tribūną, o kitiems - ne?

- Aišku, kol žiniasklaida nebus sąžininga, visiškos lygybės nebus. Net rinkimų kampanijos metu kandidatai negalėjo išdėstyti savo pozicijos, nes nacionalinio transliuotojo žurnalistai klausdavo neesminių smulkmenų - vos ne, ką daryti, kad pievose būtų mažiau erkių. Esminiais klausimais pasisakyti nebuvo suteikta galimybė.

- Tai irgi suteikė mažiau šansų politikos naujokams, nes jie negalėjo prisistatyti?

- Būtent.

Situaciją komentuoja Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Edmundas PUPINIS:

Pirmosioms dviem jūsų minimos peticijos dalims, kurios susijusios su Seimo rinkimų tvarka, komisija pritarė, pripažino peticija ir dabar imsis jas nagrinėti iš esmės. O trečiosios dalies, dėl siūlymo neleisti Seimo nariams eiti ministro ar premjero pareigų, mes nenagrinėsime, nes tai susiję su Konstitucijos pakeitimais. Peticijų komisija neturi teisės svarstyti Konstitucijos pakeitimų.

Dėl pirmų dviejų dalių dabar rinksime informaciją. Kai kas nėra nauja, anksčiau buvo panašių siūlymų. Dabar užklausėme kompetentingų institucijų dėl to, ar galima drausti tam pačiam asmeniui kandidatuoti ir daugiamandatėje, ir vienmandatėje apygardoje. Naujas siūlymas - sąrašų sudarymas pagal abėcėlę, tačiau nežinau, ar galime įpareigoti partijas sąrašus sudaryti ne taip, kaip jos nori. O dėl siūlymo, kad rinkėjas kandidatus galėtų rinktis iš kelių sąrašų - tokia praktika kai kuriose šalyse egzistuoja.

 

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (113)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +9 C

+5 +11 C

 

+10 +13 C

+5 +11 C

+9 +12 C

 

+11 +12 C

0-6 m/s

0-10 m/s

 

0-8 m/s