Lietuvoje neužtikrinamas vienodas neformaliojo švietimo prieinamumas visiems mokiniams, esamas finansavimo mechanizmas neskatina jo plėtros, nepakankamai užtikrinama šio švietimo kokybė, parodė Valstybės kontrolės atliktas auditas, kuriuo siekta įvertinti, kaip 2011-2013 m. šalyje buvo organizuojamas neformalusis mokinių švietimas.
"Tinkamai organizuojamas neformalusis mokinių švietimas padėtų mažinti mokyklos nebaigiančių moksleivių skaičių, gerinti švietimo sistemos rezultatus, sudaryti geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką, tačiau kol kas šios švietimo formos plėtra yra nepakankama ir derėtų daugiau dėmesio skirti vaikų ir paauglių užimtumo ir ugdymosi po pamokų problemoms. Ypač tai aktualu socialinės atskirties rizikos vaikams, kuriems reikalinga papildoma socializacija", - sako valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai atkreipia dėmesį į tai, kad sudėtinga priimti įrodymais pagrįstus neformaliojo švietimo srities sprendimus, analizuoti ir vertinti jos būklę, pokyčius, skiriamas lėšas ir planuoti plėtrą, nes trūksta šios srities duomenų, o turimi yra netikslūs ir neišsamūs. Pateikiami duomenys, kad jau keletą metų apie 27 proc. mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, yra netikslūs ir per daug optimistiniai, todėl siekis iki 2017 m. šioje veikloje dalyvaujančių mokinių skaičių padidinti iki 60 proc. gali būti neįgyvendintas.
Konstatuota, kad šalyje nepakankamai išplėtotas ir netolygus neformaliojo mokinių švietimo įstaigų tinklas (ypač mažesniuose miesteliuose ir kaimo vietovėse), trūksta veiklų įvairovės (vyrauja muzikos ir sporto krypčių ugdymo programos), neužtikrinamos vienodos galimybės visiems mokiniams dalyvauti neformaliajame švietime, o esamas finansavimo mechanizmas neskatina veiklų pasiūlos augimo ir šio švietimo įstaigų tinklo plėtros. Apie 90 proc. jų susitelkusios didžiuosiuose šalies miestuose arba rajoninių savivaldybių centruose, todėl mokiniams iš atokesnių nuo centro mokyklų į jas nuvykti yra problemiška. Be to, savivaldybėse neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių skaičius gerokai skiriasi (nuo 4 iki 61 proc.).
Audito metu taip pat paaiškėjo, kad neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų išorinio veiklos vertinimo tvarkas parengė ir patvirtino 42 proc. savivaldybių, tačiau išorinis veiklos vertinimas nebuvo atliekamas, todėl neužtikrinama kokybės priežiūra. Be to, ilgalaikės neformaliojo mokinių švietimo programos savivaldybėse rengiamos vadovaujantis bendrųjų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, kuriame nėra pateiktų konkrečių reikalavimų šių programų turiniui, mokymo metodams ir priemonėms, arba savivaldybės reikalavimus šioms programoms patvirtina savo nuožiūra, todėl šalyje nesukuriamos sąlygos mokiniams gauti panašios kokybės paslaugas.
Taip pat 48 proc. savivaldybių neužtikrinama tinkama neformaliojo mokinių švietimo įstaigų materialinė bazė ir ugdymo aplinka, o 83 proc. savivaldybių nepakanka įrangos ar priemonių kokybiškai organizuoti ugdymo procesą, todėl neformaliojo švietimo veiklos yra nepatrauklios mokiniams ir neskatina jose dalyvauti.
Valstybės kontrolė Švietimo ir mokslo ministerijai pateikė rekomendacijas, kurios turėtų padėti užtikrinti tinkamą neformaliojo švietimo kokybę visiems mokiniams ir efektyvų šiam tikslui skiriamų valstybės ir savivaldybių lėšų naudojimą.
