Viso Andriaus Labašausko projekto „Laisvės kalva“ maketo vertė 32 tūkst. eurų. Tiek autoriui atseikėjo savivaldybė. Nes, prasidėjus teismo procesams, planuota pusės milijono suma konkursą laimėjusiam projektui įgyvendinti liko Kultūros ministerijos biudžete. Tad, nelaukdama teismo sprendimo, savivaldybė pati, kaip aikštės savininkė, savarankiškai sudarė sutartį maketui ir pasirūpino, kad jis atsidurtų aikštėje, kur stovės dvi savaites. Maketo pristatyme dalyvavęs meras Remigijus Šimašius tikino, kad toks memorialas tikrai gali stovėti šioje aikštėje, bet galutinį žodį esą turės tarti ekspertai: „Ekspertų ir tautos balsavimas jau priėmė sprendimą, kad būtent šita idėja yra ta, kurią reikia bandyti realizuoti. Ar tą idėją autoriui tikrai pavyksta realizuoti su visų mūsų pagalba ar ne, aš klausiu miesto vyriausiojo architekto ir tų žmonių, kurie dalyvavo komisijoje ir rinko šitą idėją. Tai jų nuomonė bus labai svarbi, ir, be abejo, visų kitų nuomonė irgi labai svarbi.“

Jau metai teismas aiškinasi Lukiškių aikštės memorialo konkurso aplinkybes. Ieškinį teisme iškėlę Vyčio memorialo autoriai remiasi Seimo priimta rezoliucija, kad kovotojų už Lietuvos laisvę memorialas turėtų būti su Vyčio skulptūra. Paveldosaugininkų aiškinimu, A.Labašausko kūrinys „Laisvės kalva“ keistų aikštės reljefą, pripažintą vertingąja aikštės savybe.

Be 2017 m. priimtos rezoliucijos, pernai Seime buvo registruotas ir įstatymo projektas, kuriuo buvo siūloma numatyti, kad dominuojančiu aikštės akcentu turi būti joje įrengtas memorialas Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę aukoms ir istorinį Lietuvos laisvės kovų simbolį Vytį vaizduojantis monumentas. Projektas remiasi 1999 m. Seimo nutarimu, kuriame sakoma, jog „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais.“ Projektiniai sprendimai turi apimti ir suderinti šias abi funkcijas. Tai nutarimas, kuris galioja iki šiol. Tačiau Seime po pateikimo pritarus projektui dėl Vyčio, šis užstrigo išvadas jam turėjusiame rengti Kultūros komitete“. Tai šią savaitę prisiminė Valstybinės istorinės atminties komisija Seime, nusprendusi kreiptis į Seimo valdybą išsiaiškinti, kas vyksta komitete.

- Kaip atsitiko, kad idėja įamžinti Lietuvos laisvės kovų istoriją Lukiškių aikštėje, regis, turėjusi suvienyti visuomenę, ją tik supriešino? - „Respublika“ paklausė Seimo valstybinės istorinės atminties komisijos nario Povilo URBŠIO.

- Panašu, kad mero R.Šimašiaus pagrindinė veikla - kiek galima labiau supriešinti ne tik Vilniaus žmones, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau tokios savivalės nebūtų, jeigu nevyktų nuolaidžiavimas iš Seimo ar kitų valstybinių institucijų.

Mane stebina, kaip meras ir jo pasekėjai suvokia laisvę ir jos simbolių įamžinimą. Akivaizdu, kad tai, ką jie pastatė, yra elementari siena. Statydami sieną jie kviečia visuomenę į dialogą? Kol institucijos demonstruos neveiklumą, lieka puikiausia terpė šimašiams priešinti visuomenę ir menkinti Lietuvos sostinės statusą.

- Oficialiai Lukiškių aikštė yra kaip valstybės reprezentacinė aikštė, tačiau savininkė - savivaldybė gali elgtis kaip nori?

- Sakyčiau, kad tai yra teisinis vakuumas. Aikštė tarsi yra savivaldybės žinioje, tačiau kartu yra pripažinta nacionalinės reikšmės objektu. Nors buvo priimta rezoliucija ir matant, kad nei Vyriausybė, nei jos pavaldume esančios institucijos problemos nesprendžia, Seimas inicijavo įstatymo projektą. Bet jis yra įstrigęs Ramūno Karbauskio vadovaujamo kultūros komiteto stalčiuose. Susidaro įspūdis, kad dėl Lukiškių aikštės ir valstybės simbolio Vyčio įamžinimo R.Karbaukis sudaro nebylią koaliciją su Vilniaus meru R.Šimašiumi. Tai, kad komitetas nesvarsto šio įstatymo projekto, sudaro galimybes R.Šimašiui naudotis šiuo įstatyminiu vakuumu - matome pastatytą laikiną maketą. Dažnai sakoma, kad nėra nieko pastovesnio už laikinumą. Gali būti, kad Seimui ir Vyriausybei mindžikuojant, maketas po kurio laiko virs ir kažkokiu nuolatiniu objektu.

Manau, įstatymo priėmimo vilkinimas rodo, kad R.Karbauskis vienus standartus taiko savo oponentams, o kitus - sau. Jo politinė jėga akcentavo, kokia svarbi yra mūsų tautinė, nacionalinė, istorinė tapatybė. Kalbame apie Lukiškių aikštę, apie tai, kas įprasmintų mūsų didybę valstybės simboliu. Jį mes turime, tai - Vytis. Ne bunkeris ir ne kalva. Jeigu trukdoma priimti įstatymu, kuriame aiškiai numatyta, kad Lukiškių aikštėje dominuojančiu aikštės akcentu turi būti joje įrengtas Vytį vaizduojantis monumentas, tai gal po tuo „valstietišku“ jo apdaru slepiasi pamušalas, panašus į liberalo R.Šimašiaus.

- Teismas dar tik sprendžia, ar konkursas laimėtas teisėtai, o savivaldybė jau pasirašinėja sutartis dėl maketo statymo aikštėje. Ar tai normalu?

- Ir įstatymas nustumtas neva dėl teisminių ginčų. Tačiau teismas vyksta dėl to, ar konkursas laimėtas teisėtai. Įstatymas nekalba apie kūrybines dirbtuves, kurios iš tiesų kelia daug abejonių dėl skaidrumo. Įstatymo projektas kalba apie tai, kad Lukiškių aikštė yra reprezentacinė aikštė ir čia turi būti įamžintos laivės kovos su valstybės simboliu Vyčiu. Ir turi būti padėtas taškas dvidešimt metų vykstančiai istorijai, kuri vis labiau priešina mūsų visuomenę. Jeigu mes, Seimo nariai, tylėsime kaip ėriukai, turėsime prisiimti atsakomybę dėl to, kas dabar vyksta Lukiškių aikštėje.