1 nuotr.Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva nekeis prieš keletą metų Vilniuje atidarytos ir dvišales įtampas su Kinija įžiebusios Taivaniečių atstovybės pavadinimo.
„Ne, tai neįvyks“, – pirmadienį žurnalistams patikino D. Grybauskaitė, paklausta apie diskusijas dėl galimo Taivaniečių atstovybės pavadinimo pakeitimo.
Taip buvusi Lietuvos vadovė teigė prieš prasidedant susitikimui ir diskusijai Vilniaus universitete su šalyje viešinčia buvusia Taivano prezidente Tsai Ing-wen. Pasak D. Grybauskaitės, jos vizitas yra kritinis momentas ne tik Taivanui, bet ir Baltijos valstybėms.
„Tai kritinis momentas mums visiems – turiu omenyje Taivaną ir Baltijos šalis – dėl geopolitinių įtampų ir dėl tam tikrų pasikeitimų JAV administracijoje. Dabar mes visi esame tame pačiame laive su Taivanu“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad pirmadienį šalyje lankosi 2016–2024 m. pareigas ėjusi Taivano prezidentė Tsai Ing-wen. Ji kartu su kadenciją baigusia šalies vadove Dalia Grybauskaite dalyvaus diskusijoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, skaitys pranešimą.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
