respublika.lt

Naujos kolegijos prošvaistė: nesutarimų vaisius ar rimta būtinybė?nuotraukos (6)

2020 vasario mėn. 15 d. 10:33:05
Gailė Jaruševičiūtė, Elta

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) iniciatyva steigti naują Viešojo saugumo kolegiją vietoje dabar egzistuojančios Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos sulaukė prieštaringų vertinimų.

×
nuotr. 2 nuotr.
VRM iniciatyva - Viešojo saugumo kolegijos steigimas. Nuotr.: Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Eltos nuotr.

 

Vyriausybė savo ketinimus argumentuoja tuo, kad esama situacija ne visiškai atitinka lūkesčius, kurie keliami ruošiant vidaus tarnybos pareigūnus. Pasak VRM atstovų, šiuo metu MRU Viešojo saugumo akademijoje suteikiamos daugiau teorinės žinios ir nėra užtikrinama tarpinė išsilavinimo grandis.

Palaikymą Viešojo saugumo kolegijos steigimo iniciatyvai išsakė ir premjeras Saulius Skvernelis. Dar praėjusių metų lapkritį Vyriausybės vadovas teigė, kad jau 2020 m. rugsėjo 1 d. galėtų pradėti veikti nauja Viešojo saugumo kolegija.

Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė ne tik abejoja Viešosios kolegijos steigimo reikiamybe, bet ir įžvelgia tam tikras grėsmes, kurios iškiltų įsteigus naują akademinį darinį. Kita vertus, S. Matulienė tvirtina reginti ir tam tikrą nenuoseklumą, kai apie optimizaciją kalbantis Ministrų Kabinetas prabyla apie dar vienos kolegijos steigimą. Jos teigimu, net jei ir yra Vyriausybės nusiskundimų dėl pareigūnų ruošimo, identifikuotas klaidas pašalinti yra įmanoma.

VRM iniciatyva abejoja ir Vilniaus universiteto profesorė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė, akcentuodama, kad naujosios kolegijos steigimas prieštarauja švietimo sektoriuje vykdomai optimizacijai.

Šiuo metu policijos pareigūnus rengia Kaune įsikūrusi Lietuvos policijos mokykla Mykolo Romerio viešojo saugumo akademija. Baigusieji Policijos mokyklą gali būti priimti į tarnybą policijoje pirminės grandies policijos pareigūnais, o baigusieji studijas Viešojo saugumo akademijoje gali būti priimti į kriminalinės ir viešosios policijos tyrėjų bei specialistų pareigas.

Vidaus reikalų ministerija: tikslas – tarpinė pareigūnų išsilavinimo grandis


Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patarėja Božena Zaborovska-Zdanovič teigia, kad Viešojo saugumo kolegijos steigimu siekiama, jog atsirastų dar viena išsilavinimo grandis ir būtų užtikrintas pakopinis išsilavinimas. Apie pareigūnų rengime susidariusį vakuumą tarp pirminių ir tęstinių aukštojo mokslo studijų dar 2017 metais kalbėjo ir buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, taip pat akcentavęs Viešojo saugumo kolegijos steigimo poreikį.

„Mūsų tikslas yra, kad atsirastų tiesiog dar viena išsilavinimo grandis, būtų pakopinis išsilavinimas, nes šiuo metu, tarkim, mes turime Policijos mokyklą ir vėliau yra tik universitetai. Nebelieka tarpinės grandies, o ne paslaptis, kad kartais, pabaigus Policijos mokyklą, galbūt pareigūnams gali neužtekti stojamojo balo, kad patektų į universitetą. Tuo metu į kolegiją jie drąsiai galėtų stoti“, – Eltai sakė B. Zaborovska-Zdanovič.

Vidaus reikalų ministrės patarėjos teigimu, įsteigus Viešojo saugumo kolegiją, būtų užtikrinta, kad darbą baigęs policijos pareigūnas turėtų aukštąjį išsilavinimą ir lengviau galėtų integruotis į darbo rinką.

„Įsivaizduokime situaciją, kai žmogus baigia Policijos mokyklą, dirba policijoje dvidešimt metų, tada išeina į pensiją 40 ar 45 metų ir turi tik profesinį išsilavinimą, neturi aukštojo. Tai šiuo atveju jis turėtų aukštąjį išsilavinimą ir jam būtų lengviau integruotis į darbo rinką“, – teigė vidaus reikalų ministrės patarėja. Pasak jos, tikimasi, kad naujoji kolegija bus žinybinė, ir jos įsteigimas padės tikslingai ruošti reikalingus pareigūnus.

Pasak B. Zaborovskos-Zdanovič, dėl Viešojo saugumo kolegijos steigimo yra suburta darbo grupė, kuri turės atsakyti į kylančius klausimus, jos tikslas – iki balandžio pabaigos parengti priemonių planą.

„Yra suburta darbo grupė, ir ji iš tikrųjų turės atsakyti į tam tikrus klausimus. Vienas iš jų – ar tai neprieštarauja bendroms reformoms švietimo sektoriuje, ir tada matysime. Bet kol kas tokių prieštaravimų nėra. Galbūt ateityje, po diskusijų bus pakeitimų, bet šiandien nėra“, – patvirtino vidaus reikalų ministrės patarėja.

B. Zaborovska-Zdanovič taip pat patikino, kad darbo grupėje bus nuspręsta ir dėl naujosios kolegijos infrastruktūros, nuo kurios priklausys ir finansiniai kaštai.

„Kol kas tikrai neturime konkrečių sumų, nes vienaip atrodytų, jeigu darbo grupėje bus nuspręsta pritaikyti esamas patalpas ir tik išplėsti programas, pasamdyti dėstytojus. Bet kitokie skaičiavimai būtų, jeigu būtų nuspręsta iš naujo viską kurti. Kadangi kol kas nėra priimtas sprendimas iki galo, kaip tai atrodys ir kokiu keliu bus einama, tai kol kas skaičių neturime. Bet jeigu bus pasirinkta kolegija išnaudojant turimą infrastruktūrą, tai neturėtų būti labai brangu“, – sakė B. Zaborovska-Zdanovič.

Viešojo saugumo akademijos dekanė: VRM išsakytus trūkumus galima pašalinti

Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos dekanė Snieguolė Matulienė Eltai teigė, kad Vidaus reikalų ministerijos (VRM) užsibrėžtas tikslas steigti atskirą žinybinę ir tiesiogiai VRM pavaldžią aukštąją neuniversitetinę mokyklą jai kelia labai daug abejonių. Pasak MRU Viešojo saugumo akademijos dekanės, „tokios žinybinės kolegijos atsiradimas – tai uždaros sistemos pavyzdys“.

Taip pat S. Matulienė atkreipia dėmesį, kad dėl Viešojo saugumo kolegijos įsteigimo reikėtų keisti Mokslo ir studijų įstatymą.

„Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 42 straipsnį kolegijoje turi būti vykdomos ne mažiau kaip dvi studijų kryptys. Tad specialiai reiktų keisti Mokslo ir studijų įstatymą arba išplėsti ketinamų vykdyti studijų kryptis, nors šiuo metu deklaruojama, kad kol kas yra poreikis vykdyti studijas tik visuomenės saugumo kryptyje“, – pažymi ji.

S. Matulienės įsitikinimu, labai siaura specializacija visuomenės saugumo kryptyje riboja ir absolventų karjeros galimybes. Taip pat profesorė akcentuoja ir laiko bei finansų išteklius, kurie būtų sueikvoti steigiant naująją kolegiją.

Visgi MRU dekanė ne tik abejoja Viešosios kolegijos steigimo reikiamybe, bet ir įžvelgia tam tikras grėsmes, kurios iškiltų įsteigus naują akademinį darinį.

„Pirma, išplečiamas Lietuvos aukštųjų mokyklų (kolegijų) tinklas, kai šiuo metu kaip tik siekiama konsoliduoti aukštojo mokslo tinklą. Antra, labai ribotas studentų skaičius vykdant vos dvi (pagal Mokslo ir studijų įstatymo reikalavimą) studijų programas – tai tokiai aukštajai mokyklai neužtikrina rentabilumo. (...) Trečia, mokslas saugumo (visuomenės saugumo) kryptyje Lietuvoje būtų menkai plėtojamas“, – nuogąstavimais dalinasi S. Matulienė.

Viešojo saugumo akademijos dekanės teigimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įsteigus naująją kolegiją visuomenės saugumo srityje nebeliktų fundamentalių mokslo tyrimų.

„Šioje kolegijoje būtų vykdomi tik taikomieji mokslo tyrimai. Tai reiškia, kad visuomenės saugumo srityje nebeliktų fundamentalių mokslo tyrimų, kuriais grindžiama saugumo mokslo raida, valstybės poreikių identifikavimas ir t. t. Tokia kolegija negali užtikrinti visų studijų pakopų visuomenės saugumo kryptyje vykdymo, o tai neatitinka ES standartų“, – atsakyme teigia MRU dekanė.

MRU dekanė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Viešojo saugumo kolegijos steigimas prieštarauja šiuo metu vykstančiam aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo procesui.

„Taip, šiuo metu vyksta aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas, ir naujos kolegijos steigimas su išskirtinėmis teisėmis prieštarauja valstybės strateginiams tikslams švietimo sektoriuje. Jau prasideda diskusijos tarp esamų kolegijų, kodėl rekomenduojant jungtis į konsorciumus kai kurioms kolegijoms dėl rentabilumo, siekiant užtikrinti studijų kokybę, steigiama nauja Viešojo saugumo kolegija“, – rašoma MRU dekanės atsakyme.

Visgi S. Matulienė pripažįsta, kad VRM buvo įspėjusi MRU dėl netinkamo studijų kokybės užtikrinimo. Nepaisant to, MRU dekanė įsitikinusi, kad studijų trūkumus galima pašalinti.

„Pagrindiniai priekaištai – studentai neturi įgūdžių dirbti su informacinėmis sistemomis, kurios yra kasdieninis policijos pareigūnų veiklos įrankis. Siekdami pašalinti nurodytus trūkumus, kreipėmės į Vidaus reikalų ministeriją ir Policijos departamentą dėl galimybės studentams suteikti šias reikalingas kompetencijas bendradarbiaujant Policijos departamentui ir MRU, tačiau gautuose raštuose nurodoma, kad tokios galimybės nėra. (...) Tačiau, mano įsitikinimu, šiuos trūkumus galima pašalinti, jei tik būtų abipusis siekis parengti kompetentingą pareigūną“, – informuoja S. Matulienė.

„Galiu atsakingai pasakyti, kad buvome ir esame pasiruošę konstruktyviai diskusijai dėl pareigūnų rengimo tobulinimo“, – tvirtina S. Matulienė.

Švietimo ekspertė: Viešosios saugumo kolegijos steigimas prieštarauja optimizacijos siekiui

Vidaus reikalų ministerijos iniciatyvą kurti Viešojo saugumo kolegiją įvertino Vilniaus universiteto profesorė, švietimo ekspertė Vilija Targamadzė. Ekspertė pripažino, kad iš pradžių labai nudžiugo išgirdusi apie VRM užmojį kelti pareigūnų kvalifikaciją, tačiau sužinojusi apie naujosios kolegijos steigimą – labai nustebo.

„Iš pradžių labai apsidžiaugiau, nes iš tikrųjų reikia kelti (pareigūnų. – ELTA) kvalifikaciją, tobulinti kompetenciją, tobulinti būsimų pareigūnų rengimą. Bet kai sužinojau, kad norima įsteigti naują kolegiją – be galo nustebau“, – Eltai teigė V. Targamadzė.

Profesorės įsitikinimu, VRM ir MRU Viešojo saugumo kolegijos nesutarimai nėra svarus argumentas, pateisinantis naujos kolegijos steigimą.

„Kad nesutarė ir nerado kalbos, tai nereiškia, kad reikia steigti naują kolegiją. Aš manau, kad reikia išmokti kalbėti, diskutuoti ir surasti bendrus sprendimus“, – sakė ji.

V. Targamadzė primena ir valdančiųjų iškeltą švietimo sektoriaus optimizavimo siekį. Pasak švietimo ekspertės, Viešojo saugumo kolegijos steigimas visiškai prieštarauja užsibrėžtam optimizacijos tikslui.

„Juk labai puikiai prisimename nepavykusį universitetų tinklo optimizavimą: šūkį, kad aukštasis mokslas turi būti optimizuojamas, kad yra per daug universitetų ir kolegijų. O dabar – kolegijos steigimas. Juolab, kad pagal kažkieno įgeidžius reikia keisti Mokslo ir studijų įstatymą. (...) Kam šito reikia? Kam reikia šitaip apsunkinti procesą ir galų gale nueiti nuo vykdomos politikos?“ – stebėjosi V. Targamadzė.

Švietimo ekspertė taip pat akcentuoja Viešojo saugumo akademijos sukauptą patirtį, kurią sunaikinant būtų žengiamas didelis žingsnis atgal. V. Targamadzė primena Lietuvos edukologijos universiteto prijungimą prie Vytauto Didžiojo universiteto, kai, pasak ekspertės, buvo sunaikinta universiteto infrastruktūra.

„(Viešojo saugumo akademija. – ELTA) turi tam tikrą patirtį, kurią galima perimti, modifikuoti naujiems uždaviniams, kad neatsitiktų taip, kaip atsitiko su Lietuvos edukologijos universitetu“, – teigė švietimo ekspertė.

V. Targamadzė, kaip ir Viešojo saugumo akademijos dekanė S. Matulienė, nuogąstauja, kad, įsteigus naująją kolegiją, gali kilti grėsmė fundamentaliems mokslo tyrimams.

„Taikomaisiais tyrimais turi užsiimti kolegijos, o fundamentaliaisiais, moksline eksperimentine plėtra – universitetai. Fundamentiniai tyrimai gali išnykti, jeigu programos bus sutelktos į studijas kolegijoje, o ne Viešojo saugumo akademijoje. Dėl to dar kartą sakau – nepasinaudoti patirtimi, nepasinaudoti tuo, kas jau yra mūsų švietimo sistemoje, – paprasčiausiai neišmintinga“, – sakė V. Targamadzė.

Švietimo ekspertė taip pat yra įsitikinusi, kad, suderinus teorijos ir praktikos rengimą, būtų galima išspręsti pareigūnų tarpinės grandies trūkumo problemą. Pasak V. Targamadzės, VRM identifikuoti studijų trūkumai gali būti išspręsti, ir tam tikrai nereikia naujosios Viešojo saugumo kolegijos steigimo.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (6)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Kiek laiko, paskelbus karantiną, išbuvote namuose, niekur neišėję?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokios šiuo metu apribotos veiklos jums labiausiai trūksta?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-2  -3 C

-3 -5 C

 

-2 -3 C

 +1 +2 C

+2 +4 C

 

+1 +2 C

2-7 m/s

1-2 m/s

 

4-6 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.0977 PLN - 4.5306
RUB - 86.3819 CHF - 1.0581
GBP - 0.8974 NOK - 11.6558

Nuorodos