Seimo teisininkai mano, kad siūlymas sumažinti Konstitucijoje dalyvavimo Seimo rinkimuose amžiaus cenzą iki 21 metų turėtų būti taikomas nuo 2024–2028 metų kadencijos Seimo rinkimų politinės kampanijos.
1 nuotr.
„Jeigu siūlomas Konstitucijos pakeitimas įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., kaip numatyta projekte, nuo šios datos būtų sudarytos prielaidos, nutrūkus vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkto 2020–2024 metų kadencijos Seimo nario įgaliojimams, naujuose rinkimuose į atsiradusią laisvą Seimo nario vietą kandidatuoti asmenims nuo 21 metų amžiaus, t. y. dėl Seimo nario mandato varžytis ir jį įgyti skirtingomis sąlygomis nei 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tai galėtų kelti abejonių lygios piliečių pasyviosios rinkimų teisės užtikrinimo požiūriu.
Be to, nors pagal galiojančią Konstituciją pasyviąją rinkimų teisę turėtų asmenys nuo 21 metų amžiaus, nutrūkus daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkto Seimo nario įgaliojimams, atsilaisvinusią Seimo nario vietą galėtų užimti tik ne jaunesnis kaip 25 metų kandidatas, dalyvavęs 2020 m. Seimo rinkimuose, būdamas įrašytas į politinės partijos (ar jų koalicijos) sąrašą, o jaunesni asmenys nuo 21 metų, tuose rinkimuose nedalyvavę, negalėtų būti įrašyti į tokius pagal rinkimų rezultatus sudarytus sąrašus ir tapti Seimo nariais.
Atsižvelgdami į visa tai, siūlytume nustatyti tokią projekte numatyto Konstitucijos pakeitimo įsigaliojimo datą arba įgyvendinimo tvarką, kad naujas kandidato į Seimo narius amžiaus cenzas būtų taikomas nuo 2024–2028 metų kadencijos Seimo rinkimų politinės kampanijos“, – sakoma Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, kurią pasirašė departamento direktorius Andrius Kabišaitis.
Kaip primena ELTA, šių kovo 10 d. 39 Seimo narių grupė įregistravo Konstitucijos pataisą, kuria siūloma sumažinti 25 metų dalyvavimo Seimo rinkimuose amžiaus cenzą iki 21 metų. Siūloma pakeisti Konstitucijos 56 straipsnio pirmoje dalyje nustatytą 25 metų amžiaus ribą į 21 metų ribą, t. y. kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje.“
Šiuo metu į Seimą kandidatuoti gali asmenys, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni nei 25 metų. Pagal Lietuvoje galiojantį Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, kandidatuoti į Europos Parlamentą gali asmenys, sulaukę 21 metų amžiaus, o vadovaujantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu kandidatu į savivaldybės tarybą gali būti asmuo, sulaukęs 18 metų.
Konstitucijos pataisos iniciatoriai sako, kad šiuo metu 25 metų amžiaus riba, t. y. didžiausia kandidatams į nacionalinius parlamentus taikoma riba, taikoma tik 4 Europos Sąjungos valstybėse: Italijoje, Graikijoje, Kipre ir Lietuvoje.
Siūloma, kad Konstitucijos pataisa įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Konstitucijos pataisą, kurią parėmė įvairių frakcijų atstovai, tarp jų ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, inicijavo Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konsultuodamasi su Lietuvos liberalaus jaunimo organizacija.
