respublika.lt

Narkomanams tuoj bus rojus: SAM pasisako už narkotikų dekriminalizavimą

(0)
Publikuota: 2021 gegužės 13 11:00:00, Danas NAGELĖ
×
nuotr. 5 nuotr.
Liberalizmo idėjų vedini politikai pasmerks jaunąją kartą priklausomybėms. EPA-Eltos nuotr.

Vakar Seimo Sveikatos reikalų komitetas surengė klausymus, ar reikėtų dekriminalizuoti narkotikų įsigijimą savoms reikmėms ir jų vartojimą. Kadangi vyravo nuomonė, jog reikia, o klausymus surengęs komitetas vadinasi Sveikatos reikalų, peršasi išvada, kad nuspręsta, jog narkotikai - sveikata.

 

 

Įdomiausia, kad už nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimą savoms reikmėms pasisakė net tos įstaigos bei institucijos, kurios, atrodytų, turėtų būti kategoriškai prieš. Net Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas pareiškė, kad ministerija palaiko dekriminalizavimą, tiesa, tik numatant alternatyvias švietimo, sveikatos priežiūros priemones.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian pranešė, kad nuo 2017 m., kai narkotikų įsigijimas iš Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) buvo perkeltas į Baudžiamąjį kodeksą (BK), nubaustųjų pagal tai numatantį BK straipsnį žymiai padaugėjo: jei 2015 m. tokių buvo 617, tai 2019 m. - jau 1310, o pernai, nepaisant pandemijos ir karantinų, - 1142. Pasak jos, net 65 proc. šį baudžiamąjį nusižengimą padariusiųjų - nepilnamečiai bei asmenys iki 29 m. Dar G.Belian paragino peržiūrėti ir straipsnį, numatantį atsakomybę už kvaišalų kontrabandą, nes esą nenormalu, jei Lietuvoje jų įsigijusieji išsisuks administracine nuobauda, o atsisiuntusieji iš užsienio bus sodinami, kadangi už kontrabandą galima taikyti tik laisvės atėmimo bausmę.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas pastebėjo, kad normalu, jog po 2017 m. teistų už narkotikų įsigijimą padaugėjo, nes už tai dabar taikomas tik BK straipsnis. Tačiau jis priminė, kad už mažo narkotikų kiekio įsigijimą savoms reikmėms griežčiausia numatyta nuobauda - areštas, - teismų taikoma tik turintiems galiojantį teistumą ar ne kartą baustiems pagal ANK. Anksčiau nenusikaltęs jaunimas esą tesulaukia laisvės apribojimo ir būna nukreipiamas gydyti. O ir už didelio svaigalų kiekio įsigijimą savoms reikmėms (už tai griežčiausia bausmė - 2 metai nelaisvės) sodinami tik anksčiau teisti. Pavyzdžiui, vienas pasodintasis anksčiau buvo teistas net 31 kartą.

Dekriminalizavimo iniciatorė parlamentarė Morgana Danielė tikino: asmeniui, kuris narkotikų įsigijo neva savoms reikmėms, tačiau kompanijoje jais pasidalino su kitais, baudžiamoji atsakomybė tikrai išliks. Pasak jos, visuomenė klaidinama, sakant, kad sodinami tik tokie „dalintojai": esą į cypę kišami ir nuo kvaišalų priklausomi asmenys, kurie visuomenei nepavojingi, nors ir buvo anksčiau teisti. M.Danielės teigimu, kišimas į cypę jų nepagydys, todėl kišti nereikia.

Parlamentarė Asta Kubilienė pareiškė, kad juokingiausias dekriminalizavimo būtinybės argumentas - kalėjimai ir taip perpildyti, o teisėsauga užkraunama papildomu darbu. G.Ivanauskui tokie argumentai irgi neatrodo logiški: kalėjimų perpildymui tai neturi įtakos, nes, kaip anksčiau ir minėjo, sodinami tik anksčiau sėdėję, o policija vis tiek turi atlikti tokį pat tyrimą, ar tai būtų veika pagal BK, ar pagal ANK. Jam antrino Policijos departamento atstovas Renatas Vitkauskas: darbo policijai nuo to vis tiek nesumažėtų.

Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis išreiškė nuogąstavimą, kad dekriminalizavimas gali padidinti naujų narkotikų vartotojų skaičių, pasunkės įrodinėjimas, kad žmogus kvaišalų įsigijo ne tik sau. Be to, baudžiamosios atsakomybės taikymas naudingas tuo, kad narkomanai dažnai išduoda tiekėjus, nes tai atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė kontrargumentavo, kad bausmėmis vartojimo nei paskatinsime, nei sumažinsime, o teistumas, net ir neatsėdėjus, ne vienam pagadina gyvenimą. Be to, dekriminalizavimas esą padidintų medicininių paslaugų prieinamumą, nes narkomanai drąsiau kreipsis pagalbos.

Tačiau G.Ivanauskas priminė, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.

Kitaip tariant, jau ir dabar įstatymai nebaudžia tų, kurie nori gydytis, kurie bendradarbiauja.

„Mes nesame prieš patį dekriminalizavimą, tačiau jis turi būti tobulinamas", - akcentavo generalinės prokurorės pavaduotojas.

Diskusijas apibendrino Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys, kuris pritarė, kad baudžiamoji atsakomybė negydo, todėl lyg ir nebūtų veiksminga, tačiau būtina rasti kelius, jog dekriminalizavus narkotikus netaptų lengviau juos platinti.

 

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s