Nors sekmadienį Vyriausybėje buvo nuspręsta, kad nuotoliniu būdu mokysis ne tik mokyklinukai, bet ir darželinukai, jau pirmadienį toks sprendimas buvo pakeistas. Vyriausybėje nutarta ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą visgi vykdyti įprastu būdu. Tačiau darželinukams ir pradinukams rekomenduojama likti namuose, jei tėvai gali dirbti nuotoliniu būdu ir prižiūrėti atžalas. Deja, nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas ir ligos išmoka vaiko priežiūrai nėra mokama.

Pagal karantino taisykles rekomenduojama dirbti iš namų. Kai tėvai turi tokią galimybę, prašoma ir vaikų nevesti į darželius. Šešių vaikų mama Jurgita Pocienė neslepia, kad pilnuose namuose vaikų, kai tarp jų yra ir mažamečių, dirbti nuotoliniu būdu nėra taip jau paprasta, kaip gali atrodyti. „Jeigu darželiai nevykdytų veiklos, man būtų labai sunku. Mano keturi vaikai mokosi nuotoliniu būdu, o jeigu du darželinukai liks namuose, juos užimti turėsiu pati. Nes tokio amžiaus vaikai patys neužsiima, šalia jų reikia būti nuolatos. Be to, šią savaitę man kasdien nuo 8 iki 19 val. vyksta nuotolinės studijos. Jeigu darželiai nedirbs, vadinasi, visi mano darbai sustos, nes dirbti namuose, kuriuose yra mažų vaikų, neįmanoma", - sako J.Pocienė.

Šešių vaikų mama neabejoja, kad nedarbingumas tėveliams labai padėtų: „Visi susikauptų ir išbūtų tą laiką namuose. Juo labiau kad ant nosies šventinis laikotarpis, kai ir taip bus daug laisvų dienų. Bet, matyt, taip taupoma. Vietoj to nueinanti valdžia prisipirko sidabrinių medalių..."

Tiesa, nedarbingumu džiaugtųsi ne visi tėveliai. Pavasarį viso karantino metu su vaiku namuose likusi viena „Vakaro žinių" skaitytoja pasakoja, kad visą tą laiką naudojosi galimybe turėti nedarbingumą. Tačiau kai neseniai susirgo ir reikėjo nedarbingumo dėl ligos, sužinojo, kad visus metinius terminus jau išnaudojo. Tad, norint vėl gauti nedarbingumą, ekspertų komisija turės nuspręsti, ar moteriai nedarbingumas iš tiesų reikalingas.

Pedagogai nespėja grįžti į darbus

O štai darželiuose dirbti palikti pedagogai valdžios sprendimais irgi nesidžiaugia. Vaikams ir pedagogams vienam po kito susergant, ugdymo įstaigose kyla chaosas. „Nespėjame grįžti iš izoliacijos, jau, žiūrėk, vėl kažkuris susirgo ir vėl reikia izoliuotis. Neseniai mūsų įstaigoje vienoje grupėje susirgo pedagogė ir teko izoliuoti visą grupę. Po saviizoliacijos, grįžus į darbą, po kurio laiko susirgo grupę lankantis vaikas ir vėl visiems teko izoliuotis. Vaikų tėvams - taip pat. Nežinau, kaip į tą žiūri tėvų darbdaviai. Užburtas ratas.

Yra tvarka, kad galima pasidaryti antikūnų testą, tuomet, kuriam nors susirgus, izoliuotis nereikėtų, nes jau esi persirgęs. Jaučiu, kad galėjau persirgti, nes neseniai įstaigoje buvo daug sergančiųjų. Užsiregistravau antikūnų tyrimui po kelių dienų, bet nespėjau, nes, pasirodo, nuo šiandien turėsiu vėl izoliuotis", - sako pedagogė Aldona iš Ukmergės.

Jai antrina ir kita auklėtoja: „Kaip suprantu, valstybė taip taupo. Negali visiems duoti, kaip buvo pavasarį, biuletenių, todėl paliko darželius dirbti. Auklėtojos izoliacijoje, jeigu dirba nuotoliniu būdu, dar gauna atlyginimą, o auklėtojų padėjėjos tik nedarbingumo išmoką. Ji siekia 62 proc. atlyginimo, kuris ir taip yra labai mažas.

Esant tokiai tvarkai, anksčiau ar vėliau darželiai gali tapti protrūkių židiniais. Kas atsakys už pedagogų sveikatą?"

Atsakymų nėra

„Vakaro žinios" kreipėsi į Vyriausybę su klausimu, kodėl nebuvo sudaryta galimybė tėvams gauti nedarbingumą, o darželiuose ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu. Tačiau Vyriausybės kanceliarija nusiuntė žurnalistus į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Ministerijos atstovė patikino, kad reikėtų kreiptis į Vyriausybę, tačiau pasidalino komentaru, kuriame neminimos jokios tokio sprendimo priežastys.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga vakar kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę bei švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę reikalaudami už pavojingas darbo sąlygas karantino metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams išmokėti 15 proc. priedus.

Situaciją komentuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius NAVICKAS:

Dauguma pedagogų yra stipriai nusivylę tokiais sprendimais. Pirmiausia todėl, kad vyksta kažkoks blaškymasis: iš pradžių priimama viena tvarka, o kitą dieną jau kita. Atrodo, kad karantino griežtinimas kai kuriose srityse tik imituojamas.

Bet liūdniausia, kad darželių auklėtojai jaučiasi nuvertinti. Susidaro nuomonė, kad virusas pavojingas visiems, tik ne jiems. O gal jų mažiausiai gaila? Jie lyg kokie „antrarūšiai". Juk reikalaujama nebendrauti su skirtingų namų ūkių šeimų nariais, o darželių auklėtojams darbe tokie reikalavimai tarsi nebegalioja. Kodėl žmonės turi dirbti, kai yra tokia situacija? Pedagogai jaučiasi nesaugūs ir yra išsigandę.

Dėl tokios tvarkos karantino atlaisvinimas, ko gero, nusikels kokiam mėnesiui, nes būtų naivu tikėtis, kad darželiuose išvengsime užsikrėtimų ar net protrūkių.

Pedagogų nuomone, turėjo būti įvestas nuotolinis mokymasis bent jau iki Naujųjų metų, bet su bendruomene niekas nesikonsultavo. Sunku įsivaizduoti, kodėl nebuvo pasirinkta pavasario strategija. Tiksliau, kodėl staiga sprendimas buvo priimtas, o tada pakeistas. Galbūt Vyriausybę spaudė verslas. Juk tėvams davus nedarbingumą, stoja darbo rinka. Kitaip, kodėl Vyriausybė pati per dieną keistų savo sprendimą?