1 nuotr.Atsirado viltis, kad ankstesnių vyriausybių užmiršti muziejai pagaliau sulauks politikų dėmesio.
„Andriaus Kubiliaus Vyriausybės laikais ta programa praktiškai buvo sustabdyta, pinigai nebuvo skiriami. Todėl ją siūlome nutraukti. Tačiau muziejai bus atnaujinami pagal Kultūros objektų aktualizavimo 2014-2020 metų programą, pirmąkart kultūrai bus skiriami ir ES pinigai. Bet jų niekaip neužteks. Juk vien teatrinėms, koncertinėms įstaigoms pinigų reikia labai daug, įstaigos neremontuotos, pradedant Nacionaliniu dramos teatru ir Lietuvos rusų dramos teatru ir baigiant Kongresų rūmais. Lėšos keliskart mažesnės, negu yra poreikis. Todėl labai daug vilčių, kad, atsiradus ES paramai, kas nors žymiai kultūros sferoje pasikeis, nepuoselėju“, - apgailestavo kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Pasak jo, Kultūros ministerija kiekvienais metais Vyriausybei bando įrodyti, kad kultūrai skiriamas per mažas dėmesys ir finansavimas.
„Pateikiame visus argumentus. Bet, deja, niekas nesikeičia. Gerai, 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu kultūrai gausime pinigų iš ES. Tačiau suma labai minimali. Sudėjus visas lėšas iš visų programų bus tik 188,3 mln. eurų (650 mln. litų). Bet šie pinigai bus skirti ir trims bažnyčios paveldo programoms, trečdalis lėšų nueis Regionų plėtros tarybai ir mes šiais pinigais nedisponuosime. Ir lieka labai nedidelė suma. Pavyzdžiui, muziejams beveik nieko neliks. Nejaugi nesuprantame, kad nežinodami savo praeities neturėsime ir ateities? Nežinant savo tapatybės (o būtent muziejai, archyvai, bibliotekos ją saugo) valstybė yra nereikalinga. Visa kita galima turėti ir neturint valstybės“, - tvirtino Š.Birutis. Jam antrino ir Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza.
„Finansavimas kultūrai, o ypač muziejams, yra akivaizdžiai per mažas. Ypač dabar, tebesitęsiant neramumams Ukrainoje, muziejai yra tos institucijos, kurios formuoja visuomenės nuomonę, stiprina mūsų identitetą, kurie yra kontrinformacija propagandai, plūstančiai iš Rytų. Muziejai savo knygomis, parodomis, edukacinėmis programomis gali nacionalinę savimonę stip-rinti. Kultūros ministerija nuolat bando Vyriausybei įrodyti, kad kultūra yra svarbiausias reiškinys, tačiau, deja, įrodyti nepavyksta“, - teigė R.Balza.
Tačiau muziejininkas į ateitį žiūri gerokai optimistiškiau nei kultūros ministras.
„Ankstesnė muziejų atnaujinimo programa iš esmės neveikė, nes jai beveik nebuvo skirtas finansavimas. O dabar pirmąkart Lietuvos istorijoje patvirtinta programa, kuriai nubyrės nebe trupiniai nuo kitų ministerijų, o gana normalūs pinigai, nes Kultūros ministerija gaus ES lėšų. Daugiau nei pusė milijardo litų tiesiogiai keliaus kultūrai, todėl tikiuosi teigiamų poslinkių ne tik muziejams, bet ir visai kultūrai“, - vylėsi R.Balza.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
