Reikia atkreipti dėmesį, kad gyventojų apklausa apie pasitikėjimą savu parlamentu ir sava vyriausybe visose ES valstybėse 2016 m. vienu metu vyko tada, kai ką tik buvo išrinktas dabartinis Lietuvos Seimas, o paskutinė apklausa visos ES mastu vyko pernai rudenį. Tad rezultatuose dar neatsispindi žmonių požiūris į valdžios kovą su COVID-19 pandemija. Jau įpratome, kad tautiečiai nuolat kritikuoja Seimą, kuris paprastai murgdosi institucijų reitingų lentelės dugne. Tačiau įdomiausia, kad būtent mes visoje Europos Sąjungoje labiausiai nepasitikime nacionaliniu parlamentu. O štai Skandinavijos ar kitose turtingesnėse, senesnes demokratines tradicijas turinčiose šalyse pasitikėjimas tiek parlamentu, tiek vyriausybe yra tiesiog stulbinantis - viršija 60 proc.

Komentarai

Prof., politologas Lauras BIELINIS: To, kad turtingesnėse ES valstybėse labiau pasitikima nacionaliniais parlamentais, geras gyvenimas tėra viena iš pasitikėjimo priežasčių. Mano galva, buvusios sovietinės teritorijos ir net socialistinio lagerio teritorijos išugdė silpnai pilietišką asmenį. Ir didžioji dalis visuomenės ten laukia iš valdžios visko - kaip iš pono. Kad viską nuspręstų, ištaisytų ir padarytų tvarką. Bet iš tikro demokratiniai parlamentai skirti ne tvarkos darymui, bet bendrų interesų suderinimui. O bendrų interesų suderinimas yra ilgos diskusijos ir ginčas, kas labai nepatinka žmonėms, gyvenantiems mano minėtose teritorijose. Jie nori greitų sprendimų, nėra iki galo pilietiški, kad adekvačiai spręstų apie savo parlamentą.

Manau, lietuviams, pavyzdžiui, nepatiktų britų parlamentas, kur vieno įstatymo pataisas svarsto kelerius metus, nes nori geriausio sprendimo. Mano subjektyvia nuomone, dauguma Lietuvos piliečių pripratę prie šeimininko, greitai viską sprendžiančio. Todėl Dalia Grybauskaitė buvo jiems tokia simpatiška. Ji bent jau deklaruodavo, kad sprendžia čia ir dabar, be jokių diskusijų. Trinkt kumščiu į stalą - ir baigta. O iš tikrųjų šitoks D.Grybauskaitės politinės kultūros demonstravimas yra bandymas grąžinti mūsų sąmonę į sovietinį laikotarpį, kai daužymas kumščiu buvo norma. Šiandien norma yra diskusija, bet diskusijos niekas nenori.

Kalbant apie tai, kad Lietuvos gyventojai daug geriau vertina Vyriausybę nei Seimą, taip yra todėl, kad Vyriausybė - sprendžiantis organas. Beje, apklausa vykdyta prieš pandemiją ir net tada pasitikėjimas buvo nemažas. O pandemijos metu Vyriausybė pademonstravo sprendimų galią ir tai iškart pakėlė premjero reitingus. Nori nenori, pandemija pareikalavo greitų sprendimų, apeinant diskusijas. Manau, naujausi Ministrų kabineto reitingai dėl pandemijos bus dar aukštesni, mat Vyriausybė pademonstravo tą valią, kokios iš valdžios laukia piliečiai.

Nuo kadencijos pradžios iki praėjusių metų pabaigos pasitikėjimas Seimu sumažėjo kone dvigubai. Matyt, labiausiai dėl žiniasklaidos įdirbio, nes žiniasklaida žiūri į valdžią, ypač Seimą, labai kritiškai. Kritiškumas yra sveikintinas, tačiau totaliai viešinant tik kritiškumą mes ir gauname negatyvų visuomenės požiūrį į valdžią.

Prof., politologas Tomas JANELIŪNAS: Viena iš pagrindinių Lietuvos piliečių nepasitikėjimo parlamentu priežasčių - nepasitikėjimas politinėmis partijomis. Skandinavija, Vokietija turi tradicines, ilgai veikiančias partijas, kurios saugo savo reputaciją jau kone šimtmetį ir atitinkamai jų atstovavimas parlamente duoda pasitikėjimą įstatymų leidžiamąja valdžia. Ten partijos preciziškai svarsto, kas gali vadovauti komitetui, frakcijai ar panašiai ir tas nuoseklus darbas, ilgalaikės investicijos į savus žmones atsiperka didesniu pasitikėjimu. Atitinkamai, pas mus Seime būna didelė kaita, nauji žmonės, atėję po rinkimų, turi mažą supratimą, kaip funkcionuoja valstybės politika ir specifinės sritys. Todėl dažnai būna nematomi. O ta dalis, kuri yra matoma, dažnai yra matoma iš blogosios pusės - viešumoje mes dažniau matome purvinas politines kovas, o ne efektyvius sprendimus. Visose valstybėse būna panašių dalykų, tačiau ilgesnę istoriją turinčios partijos supranta, kad trumpas karo su opozicija efektas ilgesniu laikotarpiu gali smogti atgal, todėl vengia skandalingesnių išpuolių. Pas mus, deja, dažniausiai galvojama apie trumpą efektą.

Kodėl pasitikėjimas dabartiniu Seimu smuko kone dvigubai? Šią kadenciją Seimas labai smarkiai pakrypo į beprasmį konfliktą tarp valdančiųjų ir opozicijos, ypač tarp „valstiečių“ ir konservatorių. Jis ne tik perdėtas, suasmenintas, bet ir neproduktyvus, nes konfliktas vyksta dėl konflikto, o ne dėl geresnio įstatymo. Žmonės mato, kad pešamasi be jokios prasmės. Mato purvinus žaidimus, o normalaus darbo pasigenda.