Viskas labai primena pasaulio pabaigą - aiškėja, kad latviai moka geriau skaičiuoti lietuvių pinigus nei mes patys. Maža to, netgi geriau nei mūsų premjeras Andrius Kubilius. Šit paskelbė mūsų Vyriausybės galva, kad pernai Lietuva į ekonomiką įliejo 3,5 mlrd. europinių litų nedarbui mažinti ir taip esą sukūrė 40 tūkst. naujų darbo vietų, o iš Latvijos tiktai šmaukšt - netruko atskrieti ironiškas atsakymas. Girdi, 2009-aisiais mūsų šalis tiek pinigų, kiek galėjo tikrovėje gauti iš Europos Sąjungos, tikrai nepanaudojo (suprask, mūsų premjeras meluoja), o iš minėtos kelių milijardų sumos net 1,6 mlrd. litų guli Liuksemburgo bankuose ir kelia tenykštę ekonomiką. “Respublika” išsiaiškino, kad bent jau didžia dalimi latviai gali būti teisūs.
Teisybę pasakius, iš Europos Sąjungos fondų 2009-aisiais atkeliavę ar dar tik atkeliaujantys pinigai jau tampa mitiniai, nes niekas - net, kaip įsitikino “Respublika”, ir už tai atsakingos institucijos - tiksliai nežino, kiek jų iš tikrųjų pasiekė Lietuvą, kiek iš tiesų jų buvo panaudota mūsų šalyje. Nežino to netgi ekonomikos ekspertai, atsakingi už pinigų politiką pareigūnai.
Šit vienas garsiausių Lietuvos ekonomistų, Vilniaus Mykolo Romerio universiteto profesorius akademikas Antanas Buračas “Respublikai” sugebėjo pasakyti tik tiek, kad jis “nėra įsitikinęs, jog visi premjero paminėti milijardai buvo įlieti į šalies ūkį” ir iš jų buvo sukurta tiek darbo vietų, kiek mini A.Kubilius. Dar konkretesnį atsakymą davė Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis. “O iš kur man žinoti? Klauskite tų institucijų, kurios už tai atsakingos”, - “Respublikos” žurnalistui patarė pareigūnas.
Tačiau, kaip įsitikinome, atsakingose institucijose - ne ką mažesnė sumaištis.
Matematinis galvosūkis
Iš “Respublikai” atsiųstų atsakingų šalies institucijų atsakymų aiškėja: kad ir kaip skaičiuok, kad ir kaip dėliok, suprasti, iš kur premjeras ištraukė būtent tokį skaičių - 3,5 mlrd. litų, neįmanoma.
Tarkim, buvusi premjero patarėja, o dabar socialinės apsaugos ir darbo apsaugos viceministrė Skirma Anna Kondratas bandė gelbėti A.Kubilių ir “Respubliką” tikino, kad dalis ES pinigų buvo panaudota per Ūkio ministeriją (ŪM), dalis - per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM). Kaip dienraščiui tvirtino ŪM ministro Dainiaus Kreivio patarėjas Daumantas Lapinskas, per ministeriją praėjusiais metais buvo panaudota 3,1 mlrd. litų. Kaip aiškėja iš SADM atstovės atsakymo “Respublikai”, per šios valstybės institucijos kuruojamas priemones nedarbui mažinti panaudota 777,8 mln. Europos globalizacijos, Europos socialinio ir Užimtumo fondų lėšų. Išeitų taip, kad tokiu atveju premjeras turėjo pasigirti dėl netgi 400 mln. didesnės panaudotos sumos darbo rinkai skatinti - 3,9 mlrd. litų. Tačiau jis šito nepadarė. Kodėl?
Atsakymas, pasirodo, čia gana paprastas. Pasak “Respubliką” konsultavusių ekonomikos ekspertų, per SADM “perėję” pinigai tarp A.Kubiliaus paminėtųjų neturėtų būti skaičiuojami. Vien dėl to, kad jie buvo pamažu panaudojami nuo 2005-ųjų, o praėjusiais metais didžioji dauguma jų jau buvo panaudota. Todėl atsakymo verčiau ieškoti iš Latvijos atkeliavusioje informacijoje ir lietuvių valdininkų “Respublikai” duotuose atsakymuose.
Liuksemburgo pėdsakas
Latvių statistika atvirai pasityčiojo iš lietuvių - remiantis ja, net 1,6 mlrd. litų iš A.Kubiliaus paminėtos sumos 2009-aisiais nebuvo panaudota nei nedarbui Lietuvoje mažinti, nei apskritai įlieta į Lietuvos ekonomiką. Anot kaimynų, šie pinigai kaip mirtinas krovinys guli Liuksemburge arba jau netgi gali būti išskolinti.
Iš latvių pateiktos informacijos galima buvo tiktai pasišaipyti, jei ne viena aplinkybė - D.Lapinsko, kuris yra vienas iš tų žmonių, kurie atsakingi už ES pinigų panaudojimą Lietuvoje, atsiųstuose atsakymuose “Respublikai” irgi yra, švelniai tariant, neaiškių vietų. Tarkim, kaip iš 3,1 mlrd. litų ekonomikai skatinti skirtų lėšų panaudoti 2 mlrd. litų, išdėstyta gana aiškiai. Dėl likusių - didelis klaustukas. “Per ES projektus verslui ir kitiems pareiškėjams išmokėtos lėšos: 1,1 mlrd. litų (tikslinama suma, neįskaitant “Jeremie” ir “Jessica” fonduose esančių lėšų)”, - teigiama D.Lapinsko atsiųstame atsakyme.
Pas tą patį ūkio ministro finansų patarėją tikslindamiesi netikslią informaciją, gavome patvirtinimą ir to, kas jau seniai žinoma Latvijoje. Anot D.Lapinsko, iš tų 1,1 milijardo iš tikrųjų yra nepanaudota maždaug 600-700 mln. litų, ir jie galimai guli Liuksemburgo bankuose. “Tačiau šie pinigai nėra ES struktūrinių fondų lėšos, tai Europos investicinio fondo pinigai”, - sakė ūkio ministro patarėjas. Jo tvirtinimu, tikslesnę informaciją turėtų turėti Finansų ministerija. Vakar vakare ji patvirtino, kad užsienyje iš tikrųjų guli 209,9 mln. eurų (apie 721 mln. litų), kuriuos rengiamasi panaudoti mūsų šalies ūkyje.
Info
“Jeremie” yra bendras Europos Komisijos, Europos investicijų fondo ir Europos investicijų banko fondas. Per jį siekiama gerinti galimybes gauti finansavimą mikroįmonėms ir vidutinėms įmonėms, ypač mikrokreditų teikimą, rizikos kapitalo finansavimą ar garantijas bei kitas naujoviškas finansavimo formas.
“Jessica” fondą įkūrė Europos Komisija ir Europos investicijų bankas, bendradarbiaudami su Europos Tarybos plėtros banku. Iniciatyva leidžia ES narėms investuoti struktūrinę paramą į miesto plėtros fondus.
