1 nuotr.Lietuva iš visų ES šalių atliko geriausią darbą, siekiant gauti finansavimą iš ES infrastruktūros projektams, sako Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
„Aš buvau labai laimingas, sakydamas jūsų prezidentei ir premjerui, kad Lietuva atliko darbą geriau nei kitos ES šalys. Aš žiūriu į jus šiek tiek su pavydu, nes esu iš Slovakijos. Mes tikrai nesame tokie sėkmingi gaunant finansavimą infrastruktūros plėtrai, kaip Lietuva“, – Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje sakė M. Šefčovičius.
Pasak jo, ES visoms sąjungos šalims bendrai skyrė 7 mlrd. eurų visiems infrastruktūros projektams – daugiau nei 100 projektų. Apie 1,53 mlrd. eurų skirta Baltijos šalims, o 650 tūkst. eurų atiteko Lietuvai, kad ji būtų gerai sujungta ne tik su Baltijos šalimis, bet ir Skandinavija, o per Lenkiją – su žemynine Europa.
„Padarėte gerą sprendimą, kad Klaipėda būtų veikli, nes tai pagerino energetinę nepriklausomybę ir saugumą visam regionui. Taip pat užtikrinome, kad SGD terminalas būtų gerai sujungtas su ES tinklais“, – sakė EK pirmininko pavaduotojas.
Jis taip pat pabrėžė esąs užtikrintas, kad Ignalinos AE finansavimas tęsis ir kitu ES finansiniu laikotarpiu 2021-2027 m.
„Jūs galite turėti ekonomiką, kuri auga, bet tuo pačiu mažinti CO2 emisijas. Jūs tai įrodėte Lietuvoje“, – pridūrė M. Šefčovičius.
Primename, kad Europos Parlamento nariai pasisakė už tai, kad ES 2021-2027 m. biudžete Ignalinos programai skirtų ne 552 mln. eurų, kaip savo pasiūlyme buvo numačiusi Europos Komisija, o trečdaliu daugiau - 780 mln. eurų.
Šiuo metu numatyta, kad Ignalinos AE turi būti galutinai uždaryta iki 2038-ųjų.
Laikinasis premjeras padėkojo EK vicepirmininkui už asmeninį indėlį priimant sprendimus dėl sinchronizacijos
Laikinai einantis ministro pirmininko pareigas Saulius Skvernelis penktadienį su Europos Komisijos vicepirmininku Marošu Šefčovičiumi aptarė regiono energetinio saugumo, klimato kaitos bei kitus klausimus.
Ministras pirmininkas informavo Europos Komisijos vicepirmininką apie pradedamas intensyvias konsultacijas su naująja Europos Komisijos vadovybe dėl Lietuvos nominuojamo atstovo atsakomybės sričių. „Lietuva sieks reikšmingo portfelio tose srityse, kuriose turi didžiausią įdirbį ir kompetenciją. Prioritetinės ir toliau yra su ekonomikos vystymu bei energetika susijusios sritys, būtinas proveržis ir dėl ES išorinės sienos apsaugos“, – teigė laikinasis premjeras.
„Paremsime ambicingus tikslus iki 2050 m. Europai pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tačiau turime apginti savo pramonės konkurencingumą, atsižvelgti į ES valstybių narių ekonomines ir socialines galimybes bei skirtumus. Ypač akcentuojame užsibrėžtų 2030 m. energetikos ir klimato kaitos tikslų įgyvendinimą. Norime padėkoti Europos Komisijai už pateiktas rekomendacijas dėl Lietuvos nacionalinio energetikos ir klimato plano projekto“,– sakė S.Skvernelis.
Vyriausybė susitelkusi dirba, siekdama iki 2019 m. gruodžio 31 d. užpildyti trūkstamas plano spragas ir taip užtikrinti prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą - 9 proc., palyginti su 2005 m., sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ne apyvartinių taršos leidimų (ATL) sektoriuje.
S. Skvernelis pasidžiaugė, kad Europos Komisijos rekomendacijose Lietuva išskirta kaip viena iš TOP5 ES šalių, kurios turi didžiausių ambicijų atsinaujinančios energetikos išteklių plėtros srityje.
Kalbant apie elektros tinklų sinchronizaciją, pabrėžta, jog pagrindinis Lietuvos prioritetas yra sklandžiai ir greitai iki 2025 m. įgyvendinti sinchronizacijos projektą. Laikinasis premjeras padėkojo M. Šefčovičiui už asmeninį indėlį ir paramą priimant galutinius sprendimus dėl sinchronizacijos projekto įgyvendinimo ir išreiškė įsitikinimą, kad ir naujoje Europos Komisijoje šiam projektui bus skiriamas ypatingas prioritetas.
S. Skvernelis pažymėjo, kad Astravo AE ir toliau yra iššūkis visai ES. Tikslinga parengti platesnį, visa apimantį ES veiksmų planą dėl branduolinės saugos užtikrinimo ES kaimynystėje.
